Atjauta: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
2 eilutė:
# [[Atjauta]] – gerai. Tačiau yra dvejopo pobūdžio atjauta. Viena – mažadvasė ir sentimentali. Kita – tikra, kuri reikalauja veiksmų. – [[Stefanas Cveigas]]
# Kiekvienas gilus [[mąstytojas]] labiau baiminasi būti suprastas negu nesuprastas. Pastaruoju atveju kenčia galbūt jo [[tuštybė]], o pirmuoju – jo [[širdis]], jo [[atjauta]], kuri nuolat teigia: Ak, kodėl jūs norite, kad jums būtų taip pat sunku kaip man? – [[Frydrichas Nyčė]].
# [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname [[visata]], ir yra apribotas [[Laikas|laiko]] bei [[Erdvė|erdvės]]. Save, savo [[mintis]] ir [[Jausmai|jausmus]] jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[Sąmonė|sąmonės]] optinės apgaulės. Ši [[apgaulė]] – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų [[užduotis]] yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad [[atjauta]] pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties [[Grožis|grožį]]. – [[Albertas Einšteinas]].
 
[[Kategorija:Psichologija]]