Imanuelis Kantas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
15 eilutė:
# [[Melas|Melo]] priežastimi gali būti ir [[lengvabūdiškumas]] arba netgi [[geraširdiškumas]]; dar daugiau, melu galima siekti tikrai gero tikslo; bet pats siekimo būdas vien savo forma yra žmogaus [[nusikaltimas]] sau pačiam ir [[niekšybė]], kuri turi padaryti žmogų vertą neapykantos jo paties akyse.
# [[Veidas|Veido]] raudonis išduoda mus, kai meluojame, bet jis ne visuomet įrodo [[melas|melą]]. Dažnai raustame dėl kito, kuris mus kuo nors apkaltina, [[bejėgiškumas|bejėgiškumo]].
# [[Dorovė]], tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti [[laimė|laimingi]], bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės.▼
# [[Grožis]] – tai [[moralė|moralinio]] [[gėris|gėrio]] simbolis.▼
# Kai kalbame apie [[dorovė|dorovinę]] [[vertybė|vertybę]], mums rūpi ne [[poelgis|poelgiai]], kuriuos matome, o vidiniai jų [[principas|principai]], kurių nematome.▼
# [[Santuoka|Vedybinio]] gyvenimo jungiama pora turi sudaryti tarsi vieną [[moralė|moralinę]] asmenybę.▼
=== Apie protą ===
# [[Moteris|Dailioji lytis]] turi lygiai tiek pat proto kaip ir vyriškoji, tik tas jos [[protas]] yra dailus, o mūsasis vadintinas giliuoju.
# Du dalykai pripildo mano [[protas|protą]] vis didėjančios nuostabos ir pagarbios baimės: žvaigždėtas įdangus virš manęs ir
# [[Gudrumas]] – labai ribotų žmonių [[mąstymas|mąstymo]] būdas. Jis labai skiriasi nuo [[protas|proto]], į kurį iš išorės panašus.
# [[Istorija]] žmogui būtina, kad jis visiškai išlavintų savo [[protas|protą]]. Vienas [[žmogus]] per gyvenimą to negeba.
eilutė 35 ⟶ 30:
# Didelė [[garbėtroška]] nuo seno daugelį išmintingų [[žmogus|žmonių]] paversdavo bepročiais.
# Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum [[žmogus|žmogaus]] vien kaip priemonės, o visada kaip tikslą.
# [[Pareiga]]! Tu – išaukštintas, didingas žodis... Kaip tik tai
# [[Žmogus]] yra gyvūnas, kuriam, jei jis gyvena tarp kitų savo giminės narių, reikalingas [[šeimininkas]].
# [[Žmogus]] – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime.
eilutė 50 ⟶ 45:
# Didelis [[garbė]]s troškimas nuo seno protinguosius paversdavo pamišėliais.
# Didžiausias toks kūniškas [[malonumas]], kuris neturi jokios koktumo priemaišos, – tai sveikam [[poilsis]] po [[darbas|darbo]].
▲# [[Dorovė]], tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti [[laimė|laimingi]], bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės.
▲# [[Grožis]] – tai [[moralė|moralinio]] [[gėris|gėrio]] simbolis.
# [[Įstatymas]], slypintis mumyse, vadinasi [[sąžinė]]. Sąžinė iš teisybės yra mūsų poelgių derinimas su šiuo įstatymu.
▲# Kai kalbame apie [[dorovė|dorovinę]] [[vertybė|vertybę]], mums rūpi ne [[poelgis|poelgiai]], kuriuos matome, o vidiniai jų [[principas|principai]], kurių nematome.
# Kas atsisakė pertekliaus, tas atsisakė nepriteklių.
# Ką aš galiu žinoti? Ką turiu aš padaryti? Ko galiu tikėtis?
# Kiekviename gamtos [[mokslas|moksle]] esama tiek [[tiesa|tiesos]], kiek esama [[matematika|matematikos]].
# [[Laimė]]s taisyklė: kažką daryti, kažką mylėti, kažko tikėtis.
# Mane nuolat stebina du dalykai: žvaigždėtas dangus virš manęs ir [[moralė]]s dėsniai manyje.
# [[Mokslas]] yra organizuotas žinojimas. [[Išmintis]] yra organizuotas gyvenimas.
# [[Pagarba]] – tai duoklė, kurios mes negalime neatiduoti nuopelnui.
eilutė 65 ⟶ 64:
# [[Teisingumas]] turi nugalėti, net jei dėl to turėtų žūti visi pasaulio nenaudėliai.
# [[Valdovas]] nėra aukščiau už mokytus [[vyras|vyrus]].
▲# [[Santuoka|Vedybinio]] gyvenimo jungiama pora turi sudaryti tarsi vieną [[moralė|moralinę]] asmenybę.
# Vienas nuoširdžių ir tyrų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] yra [[poilsis]] po [[darbas|darbo]].
== Nuorodos ==
|