Fransua de Larošfuko: Skirtumas tarp puslapio versijų

# [[Meilė]], kaip ir ugnis, nepakelia ramybės: ji miršta, kai tik nustoja viltis arba bijoti.

# [[Meilė]] viena, bet jos [[klastotė|klastočių]] – tūkstančiai.

# [[Meilė]]s [[pastovumas]] esti dviejų rūšių: pastovūs esame arba todėl, kad visą laiką aptinkame naujų mylimo žmogaus savybių, vertų meilės, arba todėl, kad pastovumą laikome [[garbė]]s dalyku.

# [[Meilė]]s [[pastovumas]] – tai amžinas [[nepastovumas]], verčiantis mus žavėtis iš eilės visomis mylimo žmogaus savybėmis, išaukštinant čia vieną, čia kitą; taip pastovumas tampa nepastovumu, tačiau ribotu, kuris tenkinasi vienu objektu.