Aistra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
12 eilutė:
# Didžios [[aistra|aistros]] tokios pat retos kaip meno šedevrai. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# Iš pradžių kiekviena [[aistra]] silpna, vėliau pati save kursto ir augdama kaupia jėgas. Jos neprisileisti yra lengviau, negu atsikratyti. – [[Seneka]].
# [[Išsiskyrimas]] sumažina vidutiniškas ir sustiprina dideles [[aistra]]s, kaip vėjas užgesina žvakes ir įpučia ugnį. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Yra pažinimo [[aistra]], lygiai kaip aistra muzikai. Be šios aistros nebūtų nei matematikos, nei tiksliųjų mokslų. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# Jei mokame atsispirti savo [[aistra|aistroms]], tai paprastai ne todėl, kad esame stiprūs, o todėl, kad tos aistros silpnos. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Joks didis dalykas [[pasaulis|pasaulyje]] neapsiėjo be [[aistra|aistros]]. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]].
# Kiekviena [[aistra]] yra ir džiuginanti, ir kankinanti. – [[Teodoras Draizeris|T. Draizeris]].
eilutė 28 ⟶ 30:
# Valdymasis – pati didžiausia [[valdžia]], būti pavergtam savo [[aistra|aistrų]] – pati didžiausia vergovė. – [[Seneka]].
# Vienintelės [[aistra|aistros]], kurios neteikia malonumo, – tai [[pavydas]] ir [[baimė]]. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]].
# Visos [[aistra|aistros]] verčia mus klysti, bet pačias juokingiausias [[klaida]]s verčia daryti [[meilė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Žmogaus [[aistra|aistros]] nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o [[protas]] miega, kol pažadinamas. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]].
# Žmogaus širdyje nuolatos kyla naujų [[aistra|aistrų]]. Įveikus vieną, beveik visada atsiranda kita. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# [[Žmogus]] turi būti prieinamas [[aistra|aistroms]], bet ir pajėgus jas valdyti. – [[Žanas Polis|Ž. Polis]].
==Nuorodos==