Sekstas Pitagorietis: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Tikinčiam žmogui [[klausymas|klausyti]] nemažiau pravartu nei [[kalbėjimas|kalbėti]].

===Apie sielą===

# Kai [[kūnas]] tampa našta [[siela]]i – tai puikybė.

# Ką bepadarys [[siela]], būdama kūne, visa yra liudininkas jai stojant prieš teismą.

# Nežalojantis [[siela|sielos]] niekada nežaloja ir [[žmogus|žmogaus]].

# Pikta [[siela]] bėga nuo [[Dievas|Dievo]].

===Apie tikėjimą===

# Bailus ir vergiškas [[žmogus]] nepajėgs gyventi [[tikėjimas|tikėjimu]].

# Geriau mirti, nei nuliūdinti sielą dėl pilvo nesaikingumo.

# Tark sau, kad [[kūnas]] – tik tavo sielos apdangalas; tad išlaikyk jį skaisčiu, kadangi jis yra nekaltas.

# Ne kiekvienam duok [[Dievas|Dievo]] žodį. Tiems, kurie sugadinti [[garbė]]s, nepatikima skelbti apie Dievą.

# Nėra mažas pavojus kalbėti tiesą apie Dievą; nesakyk nieko apie Dievą anksčiau, nei išmoksi iš Dievo.

# [[Bedievis|Bedieviui]] nekalbėk apie [[Dievas|Dievą]]; jei esi susiteršęs nešvariais darbais, taip pat nekalbėk apie jį.

# Te tavo pamaldūs darbai būna pirmesni nei kiekvienas žodis apie Dievą.

# Nenorėk kalbėti apie Dievą miniai.

# Saikingiau elkis su žodžiu apie Dievą nei apie sielą.

# Tu gali jausti Dievą mylinčio žmogaus kūną, tačiau tu nesuvaldysi jo kalbos.

# Liūtas irgi valdo išminčiaus kūną; vien tironas jį valdo.