Antuanas de Sent-Egziuperi: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
72 eilutė:
# Ar ne geriau būtų, užuot smerkus [[blogis|blogį]], skleisti [[gėris|gėrį]]?
# [[Auklėjimas]] turi prioritetą prieš [[mokymas|mokymą]]. Žmogų kuria auklėjimas.
# Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis [[pasaulis|pasaulyje]]. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.▼
# [[Chirurgas]], tirdamas [[ligonis|ligonį]], nepaiso aimanų.
# Didis [[nusikaltimas]] nuolaidžiauti [[blogis|blogiui]], jei matai, kuo jis pasireiškia.
eilutė 115 ⟶ 114:
# Tik [[patirtis]] įgalina suprasti [[dėsnis|dėsnius]].
# Tik tada teįstengiame suprasti [[pasaulis|pasaulio]] tvarkymosi dėsnius, kai patys savo kailiu juos pažįstame.
# [[Tobulybė]] pasiekiama ne tada, kai nėra ko pridėti, o tada, kai nėra ko atimti.
▲# Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis [[pasaulis|pasaulyje]]. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.
# Tu pasidarai [[atsakomybė|atsakingas]] už tą, su kuriuo susibičiuliuoji.
# Užtenka išgirsti XV amžiaus liaudies [[daina|dainą]], kad išmatuotum kelią, nueitą žemyn.
121 eilutė:
# Vienintelė tikra [[prabanga]] – žmonių [[bendravimas|bendravimo]] prabanga.
# Žemi [[poelgis|poelgiai]] pažadina žemas [[dvasia]]s. Kilnūs poelgiai – kilnias dvasias. Žemi poelgiai apibūdina save žemomis paskatomis. Kilnūs poelgiai – kilniomis paskatomis.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
|