Kančia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
18 eilutė:
# Kiekvienas [[kančia|kenčia]], kai [[darbas|dirba]] tik sau. Dirbdamas kitų labui, [[žmogus]] dalijasi su jais ir savo [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Kiekvieno [[kančia|kančioje]], [[emocija|emocijoje]], [[aistra|aistroje]] esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso [[menas|menui]]. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. [[Menas]] – tai nuotolis, kurį kančiai suteikia [[laikas]]. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]].
# [[Malonumas|Malonumų]] vergu tapęs žmogus tą pačią akimirką patenka ir į [[kančia|kančios]] vergiją. – [[Seneka]].
# Matyti [[kančia|kančią]] – malonu, kančią sukelti – dar maloniau: tai negailestinga taisyklė, bet sena, tvirta, žmogiška – pernelyg žmogiška [[taisyklė]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# [[Meilė]] atsiranda tuomet, kai ne tik įstengi pakelti [[kančia|kančią]], bet ir jos nevengi. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]].
eilutė 31 ⟶ 32:
# [[Žmogus]], priverstas gyventi tik vienas pats ir galvoti tik apie save, nepakeliamai [[kančia|kenčia]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]].
# Žmonės, kurie jus įžeidė ir įskaudino, patys [[kančia|kenčia]]. Jie tiesiog pasiklydę šiame gyvenime – atsiminkite tai, ir jų griežtai neteiskite. – [[Luiza Hei|L. Hei]].
 
== Antikiniai posakiai ==
# Tantalo kančios (nepakeliamos [[kančia|kančios]] dėl to, kad trokštamas [[tikslas]] yra arti, o jį pasiekti neįmanoma. Tantalas – sen. graikų mitų personažas – Lydijos ar Frygijos Sipilo miesto karalius, užrūstinęs dievus, už tai pasmerktas Hade kentėti amžiną badą ir troškulį).