Antonas Čechovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Kuo labiau žmogus protiškai ir doroviškai išlavėjęs, tuo jis [[laisvė|laisvesnis]], tuo daugiau pasitenkinimo teikia jam [[gyvenimas]].

# [[Mirtis]] baisi, bet dar baisiau būtų suvokti, kad [[gyvenimas|gyvensi]] amžinai ir niekada nemirsi.

===Apie žmogų===

# Apie [[žmogus|žmones]] sprendžiama iš jų [[poelgis|poelgių]].

# [[Menas|Meno]] [[kūrinys]] būtinai turi išreikšti kokią nors didžią [[mintis|mintį]]. Nuostabu tik tai, kas rimta.

# Mes įpratome gyventi [[viltis|viltimis]], kad bus geras oras, derlius, malonus romanas, viltimis praturtėti arba gauti policmeisterio vietą, o štai vilčių pasidaryti protingesniam tarp žmonių aš nepastebėjau.

# Nenurimkite, nesileiskite užmigdomi! Kol jauni, stiprūs, žvalūs, nepaliaukite daryti gera.

# Nepasakok man, kad šviečia [[mėnulis]] – parodyk kaip stiklo šukėje atsispindi [[šviesa|šviesos]] spindulys.

# [[Pasišventėlis|Pasišventėliai]] reikalingi kaip saulė. Tai poetiškiausias ir optimistiškiausias [[visuomenė]]s elementas, – jis žadina, guodžia, taurina. Jų asmuo – tai gyvas dokumentas, rodantis visuomenei, kad, be [[žmogus|žmonių]], kurie ginčijasi dėl optimizmo ir pesimizmo, iš [[nuobodulys|nuobodulio]] rašo prastas apysakas, nereikalingus projektus ir pigias disertacijas, ištvirkauja neigdami gyvenimą ir meluoja dėl duonos kąsnio, yra dar kitokios prigimties žmonių, pajėgių atlikti žygdarbį, kupinų tikėjimo ir aiškiai suvokiančių [[tikslas|tikslą]].

# [[Protas|Protingas]] mėgsta mokytis, [[kvailumas|kvailas]] – mokyti.

# Tikras [[rašytojas]] – tai tas pats, kas [[senovė]]s [[pranašas]]: jis regi aiškiau negu paprasti žmonės.

# Troškimas tarnauti visuotinei [[gerovė|gerovei]] turi būti sielos poreikis, asmeninės laimės sąlyga.