Eduardas Mieželaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
1 eilutė:
'''''[[Eduardas Mieželaitis]]''' (1919–1997) – lietuvių poetas, publicistas, vertėjas.''
==Sentencijos==
===Apie meną===
# Didelis ir tikras [[menas]] žmones suartina, padaro juos broliais.
# Jeigu [[menas|mene]] kaip pagrindinis asmuo nedalyvauja žmogiškoji sąžinė, toks menas neturi jokios ateities.▼
# [[Menas]] taip pat turi savo Mendelejevo lentelę: ne visi elementai dar surasti, ne visa ji užpildyta.▼
===Apie sielą, dvasingumą===
# [[Dvasingumas|Dvasinė]] informacija turi atsverti mūsų amžiuje sukauptą mokslinę pažintinę. Tik šitaip galima išlyginti atsiradusias disproporcijas, išlaikyti dviejų, medžiaginio ir dvasinio, ašigalių pusiausvyrą.
eilutė 32 ⟶ 36:
# [[Išpuikimas]] ir savo jėgų pervertinimas jau ne kartą yra pakenkęs: viena ranka sugriovė tai, ką buvo pastačiusi kita, ir statybos teko imtis iš naujo.
# Jeigu [[jaunimas]] neturės širdyje [[idealas|idealo]], jis nemokės kovoti. Be idealų gyvenantis [[žmogus]] gali būti ir miesčionis, ir piktadarys ir dar kai kas...
▲# Jeigu [[menas|mene]] kaip pagrindinis asmuo nedalyvauja žmogiškoji sąžinė, toks menas neturi jokios ateities.
# Joks pralaimėjimas negali atimti iš mūsų [[laimėjimas|laimėjimo]], jog tam tikrą, konkretų laiko tarpsnį gyvename šiame pasaulyje.
# [[Kalba]] – mūsų motina: ji mums davė / gyvybę, / ji moko mus vaikščioti gimtojo krašto / keliais.
eilutė 39 ⟶ 42:
# [[Kūryba]] yra kruvinas mūšis su viskuo, kas pasenę.
# [[Literatūra|Literatūros]] pašaukimas yra užtarti žmogų.
▲# [[Menas]] taip pat turi savo Mendelejevo lentelę: ne visi elementai dar surasti, ne visa ji užpildyta.
# Mūsų amžiaus [[humanizmas]] – tai gimstantis žmonių giminėje visuotinis broliškas jausmas.
# Nemokame [[taupumas|taupiai]] gyventi. Švaistomės savo [[diena|dienomis]] – kaip aristokratai pinigais.
| |||