Eduardas Mieželaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

# [[Egoizmas|Egoistinės]] epidemijos virusas įsigali tada, kai nusilpsta dvasinis imunitetas, ir egoistinis instinktas, tos sielos soliteris, suryja visas maisto atsargas, kurias sukaupė žmogaus [[siela]].

# [[Kūnas]] nuolatos jaučia žemės trauką, bet [[siela]] jaučia nė kiek ne mažesnę žvaigždžių trauką.

# Normos, kurias [[žmogus]] pats sukūrė ir kurių jis privalėtų laikytis, yra žymiai aukštesnės, todėl sunkiai įvykdomos. Yra jėga, simbolizuojanti tobulumą. Tai susitarimo ženklas – kaip matematikoje. Tai simbolis, kuriuo žmogus įkūnijo savo moralinio tobulumo idealą.

# [[Objektyvumas]], [[pakantumas]], [[tolerancija]] – tokios dvasinės varžybos, kurios reikalauja nuolatinės dvasinių raumenų mankštos ir labai gero pasirengimo.

# [[Literatūra|Literatūros]] pašaukimas yra užtarti žmogų.

# Mūsų amžiaus [[humanizmas]] – tai gimstantis žmonių giminėje visuotinis broliškas jausmas.

# Nemokame [[taupumas|taupiai]] gyventi. Švaistomės savo [[diena|dienomis]] – kaip aristokratai pinigais.

# Per didelis [[pasitikėjimas]] savimi nieko bendra neturi su tikru [[žinojimas|žinojimu]]. Būkime kuklūs.