Eduardas Mieželaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
14 eilutė:
# [[Sąžinė|Sąžinės]] perkratinėjimas bei apmąstymai skaidrina [[žmogus|žmogų]], daro jį švaresnį, doresnį, geresnį. Apmąstymų paskirtis – pakelti žmogaus [[siela|sielą]] į kitą, aukštesnę dvasinę pakopą.
# [[Siela]] visada pakyla aukščiau fizinių galimybių. Ir būsimas [[žmogus]] žmoguje visada turi pranokti šiandieninį „natūralų žmogų“.
# [[Sugebėjimas]] pažvelgti į save tarsi iš šalies, vadinasi, [[kritika|kritiškai]], kartais netgi negailestingai, – didelė [[jėga]]. Tai blaivus [[požiūris]]. Vidinė [[išpažintis]], kartais ir rauda – [[dvasia|dvasios]] statybinė medžiaga.▼
===Apie žmogų===
# Be konflikto, be vidinės kovos [[žmogus]] negali nuolat tobulėti.
eilutė 47 ⟶ 46:
# Per didelis [[pasitikėjimas]] savimi nieko bendra neturi su tikru [[žinojimas|žinojimu]]. Būkime kuklūs.
# [[Prievarta]] žmogų padaro viskam abejingą. Prievarta žmogų atbukina.
▲# [[Sugebėjimas]] pažvelgti į save tarsi iš šalies, vadinasi,
# [[Talentas|Talento]] neužtenka: reikia [[jėga|jėgos]] ir ypač koncentruotos [[valia|valios]].
# [[Vadovas]] turi nepamiršti, kad [[prievarta]] daro žmogų viskam [[abejingumas|abejingą]], jį atbukina.
| |||