Eduardas Mieželaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Retkarčiais labai sveika ir nedidelė dozė [[liūdesys|liūdesio]], nes po to [[žmogus]] daug geriau jaučia [[džiaugsmas|džiaugsmą]].

# Tik didelės, kupinos didžiausių – tauriausių ir kilniausių – jausmų širdies [[žmogus]] gali nugalėti šiame pasaulyje ir savo, ir kitų [[menkystė|menkystę]].

# [[Žmogus]] apie save turi žinoti visą [[tiesa|tiesą]]. Nors karčią, skaudžią, rūsčią. Visą.

# [[Žmogus]] tobulėja nuolatos dvasiškai apsivalydamas. Taip susiformavo kasdieniai savo žmogiškosios veiklos, savo kasdieniškų [[darbas|darbų]] apmąstymai, atgaila už blogus darbus, didžiavimasis gerais darbais. Kasdien apmąstydamas savo veiklą ir moraliai apsivalydamas, žmogus darosi vis tobulesnis.

===Kitos===

# [[Apmąstymas|Apmąstymai]] – tai geras plūgas, kai žemę iš esmės ari.

# [[Vadovas]] turi nepamiršti, kad [[prievarta]] daro žmogų viskam [[abejingumas|abejingą]], jį atbukina.

# Žinoma, didžiausias absurdas yra [[Mirtis]]. Šito absurdo akivaizdoje [[žmogus|žmogui]] reikalinga drąsi, vyriška ir labai reali gyvenimo [[filosofija]]... Ji turi padėti jam žvelgti tiesiai į akis didžiajam absurdui. Absurdiška didžiojo pavojaus akivaizdoje užrišti žmogui akis nailono skarmalu: jis bus tik dar nelaimingesnis.

==Nuorodos==

{{Vikipedija}}