Eduardas Mieželaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
5 eilutė:
# [[Gėris]] turi būti ginkluotas, jei nori atremti amžiną [[blogis|blogį]].
# Žmogus, kuriam daroma kas nors [[gėris|gera]], vėliau jaučia didelį, tiesiog nenumaldomą norą atsilyginti savo geradariui [[blogis|blogu]].
===Apie grožį===
# [[Grožis]] nepakenčia [[melas|melo]]. Jeigu siela suteršta melo, tai akys nemato grožio. Melas naikina grožį, o grožis – melą.
# [[Grožis]] – žmogaus dvasinio augimo vitaminas.
# Reikia [[grožis|grožiui]] duoti prasmę, tada jis iš tiesų tampa grožiu.
===Apie meilę===
# [[Meilė|Meilės]] jausmas yra žmogaus asmeniška vėliava.
eilutė 32 ⟶ 36:
# [[Darbas]] – tai žmogaus didžiavimasis pačiu savimi.
# Dvasinė [[informacija]] turi atsverti mūsų amžiuje sukauptą mokslinę pažintinę. Tik šitaip galima išlyginti atsiradusias disproporcijas, išlaikyti dviejų, medžiaginio ir dvasinio, ašigalių pusiausvyrą.
# [[Grožis]] – žmogaus dvasinio augimo vitaminas.
# [[Išpuikimas]] ir savo jėgų pervertinimas jau ne kartą yra pakenkęs: viena ranka sugriovė tai, ką buvo pastačiusi kita, ir statybos teko imtis iš naujo.
# Jeigu [[jaunimas]] neturės širdyje [[idealas|idealo]], jis nemokės kovoti. Be idealų gyvenantis [[žmogus]] gali būti ir miesčionis, ir piktadarys ir dar kai kas...
eilutė 49 ⟶ 52:
# Per didelis [[pasitikėjimas]] savimi nieko bendra neturi su tikru [[žinojimas|žinojimu]]. Būkime kuklūs.
# [[Prievarta]] žmogų padaro viskam abejingą. Prievarta žmogų atbukina.
# Reikia [[grožis|grožiui]] duoti prasmę, tada jis iš tiesų tampa grožiu.
# [[Sugebėjimas]] pažvelgti į save tarsi iš šalies, vadinasi, kritiškai, kartais netgi negailestingai, – didelė jėga. Tai blaivus požiūris. Vidinė išpažintis, kartais ir rauda – dvasios statybinė medžiaga.
# [[Talentas|Talento]] neužtenka: reikia [[jėga|jėgos]] ir ypač koncentruotos [[valia|valios]].