Fransua de Larošfuko: Skirtumas tarp puslapio versijų

# [[Apsimetinėjimas]] nepadės ilgai slėpti esamą [[meilė|meilę]] arba vaizduoti nesamą.

# Esama tokios [[meilė]]s, kuri pražydusi nepalieka vietos [[pavyduliavimas|pavyduliavimui]].

# Kol žmonės [[meilė|myli]], tol atleidžia.

# [[Meilė]], kaip ir ugnis, nepakelia ramybės: ji miršta, kai tik nustoja viltis arba bijoti.

# [[Išminčius]] laimingas, tenkindamasis trupučiu, o [[kvailys|kvailiui]] visko maža.

# [[Išminčius|Išminčių]] [[ramumas]] yra ne kas kita kaip mokėjimas slėpti savo [[jaudulys|jaudulius]].

# Jei mes būtume [[atkaklumas|atkaklesni]], galėtume rasti kelius beveik į kiekvieną [[tikslas|tikslą]].

# Kad ir kokia apgaulinga [[viltis]], vis dėlto padeda mums nueiti užsibrėžtu gyvenimo keliu iki galo.