Konstantinas Paustovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
5 eilutė:
# Gebėjimas jausti [[liūdesys|liūdesį]] – viena tikro žmogaus savybių.
# Kai per ilgai lauki, [[džiaugsmas]] pavirsta lyg ir [[liūdesys|liūdesiu]].
# Tas, kuris nepatiria [[liūdesys|liūdesio]], yra toks pat pasigailėtinas, kaip ir žmogus, nepažįstantis džiaugsmo arba nesugebantis pajausti, kas juokinga.
===Apie žmogų===
# Keistai sutvertas [[žmogus]]: nepaisydami dabarties gyvenimo, mes trokštame [[ateitis|ateities]].▼
# Kiekvienas [[žmogus]] turi geros [[valia|valios]] užuomazgų; svarbu tik jas iškelti iš jo esybės gelmių.▼
# [[Pasaulis]] nuostabiai gražus, ir [[žmogus]] turi gyventi jame ir dirbti lyg dideliame sode. ▼
===Kitos===
# [[Ateitis]], į kurią veržiamės, yra kilusi iš nenugalimos žmogaus savybės – mokėjimo svajoti ir mylėti.
eilutė 15 ⟶ 19:
# [[Kantrybė]] susilaukia atpildo.
# Kas yra [[įkvėpimas]]? Tai jėgų pilnatvė, palankiai nuteikianti kuo geriau suvokti ir perduoti kitiems įspūdžius.
▲# Keistai sutvertas [[žmogus]]: nepaisydami dabarties gyvenimo, mes trokštame [[ateitis|ateities]].
▲# Kiekvienas [[žmogus]] turi geros [[valia|valios]] užuomazgų; svarbu tik jas iškelti iš jo esybės gelmių.
# Kiekvienoje [[širdis|širdyje]] yra styga. Ji būtinai atsilieps net į silpniausią grožio balsą.
# [[Knyga]] yra vienintelė žmogiškos minties saugotoja ir jos perteikėja iš amžių į amžius, iš kartos į kartą.
eilutė 27 ⟶ 29:
# Niekas gyvenime negrįžta, tik mūsų [[klaida|klaidos]].
# Nieko [[pasmerkimas|nesmerk]] pagautas pirmo įkarščio. Kitaip tu visada pateksi į kvailą padėtį.
▲# [[Pasaulis]] nuostabiai gražus, ir [[žmogus]] turi gyventi jame ir dirbti lyg dideliame sode.
# Reikia ieškoti kiekvienos [[žmogiškumas|žmogiškumo]] prošvaistės žmonėse, nors jie ir rodytųsi svetimi ir neįdomūs.
# Tas ne [[rašytojas]], kuris nesuteikė žmogui nors trupučio akylumo.
| |||