Čakas Palanikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
72 eilutė:
====I, Į====
# Išlaisvintojas, naikinantis mano [[turtas|turtą]], kovoja, kad išgelbėtų mano [[dvasia|dvasią]]. Mokytojas, šluojantis nuo kelio visa, kas man priklauso, mane išlaisvins.
# Įsivaizduoji, jog nėra [[tikslas|tikslo]] nieko nedaryti, jei niekas nestebi.
# [[Įstatymas]] yra įstatymas. Važiuoti per greitai – tai tas pats, kaip ką nors padegti, tai tas pats, kaip padėti bombą, tai tas pats, kaip nušauti žmogų. [[Nusikaltėlis]] yra nusikaltėlis yra nusikaltėlis. – ''„Kovos klubas“''.
====J====
eilutė 104 ⟶ 105:
# Norėjau įkvėpti dūmų. Sudeginti Luvrą. Nusivalyti užpakalį su Mona Liza. Dabar tai mano [[pasaulis]], mano pasaulis, ir visi tie senovės žmonės jau mirę. – ''„Kovos klubas“''.
# Norėjau [[sunaikinimas|sunaikinti]] visa, kas nuostabu ir ko niekada neturėsiu. Sudegint Amazonės miškus. Pripumpuoti atmosferą chloro, fluoro, anglies dvideginio, kuris surytų ozoną. Atidaryti supertankerių atliekų dangčius ir atkimšti naftos rezervuarus. Norėjau išnaikinti visas žuvis, kurių negalėsiu suvalgyt, ir paleisti dūmais Prancūzijos paplūdimius, kurių niekada neišvysiu. Troškau, kad visas pasaulis pasiektų dugną. Daužydamas tą vaikį, tikrai norėjau įtupdyti kulką į tarpuakį kiekvienai nykstančiai pandai, kuri nesidulkina, kad susilauktų palikuonių, ir kiekvienam banginiui ar delfinui, kuris nusilpęs užplaukė ant kranto. Nemanykit, kad tai naikinimas. Manykit, kad tai rūšies mažinimas. Tūkstančius metų žmonės jaukė, šiukšlino ir teršė šitą planetą, o dabar istorija tikisi, kad aš valysiu visiems iš paskos. Plausiu ir tiesinsiu sriubos skardines. Būsiu atsakingas už menkiausią sudeginto benzino lašelį. Privalėsiu apmokėt sąskaitą už radioaktyvasias atliekas, užkastas benzino cisternas ir su žemėmis sumišusias toksines atliekas, kurias užkasė ta karta, kai aš dar nebuvau gimęs. – ''„Kovos klubas“''.
# Nužudyti save? Ačiū, pasakiau. Ne, ačiū. Niekur neskubėkim.
====P====
# [[Pasaulis|Pasaulyje]] nėra nieko ypatinga. Jokios magijos. Tik fizika.
eilutė 121 ⟶ 123:
# Taip, atsitinka siaubingi dalykai, bet kartais tie siaubingi dalykai išgelbėja tave.
# [[Tėvas|Tėvystė]] ir [[motina|motinystė]] tampa masių opiumu.
# Tiesa ta, jog gali likti [[našlaitis|našlaičiu]] vėl ir vėl ir vėl. Tiesa ta, jog liksi. Paslaptis ta, jog kaskart tau skaudės vis mažiau ir mažiau, kol visai nejausi.
# Tiesiog klausk savęs: ko Jėzus nedarytų?
# Tik po katastrofos galime [[atgimimas|atgimti]] iš naujo. Tik tada, kai prarandi viską, tampi laisvas daryti bet ką.
eilutė 140 ⟶ 143:
# Žvelgiant į [[praeitis|praeitį]] viskas atrodo smagiau, smagiau, gražiau ir šalčiau. Jei esi pakankamai toli, gali juoktis iš bet ko.
 
 
# Nužudyti save? Ačiū, pasakiau. Ne, ačiū. Niekur neskubėkim.
# Įsivaizduoji, jog nėra tikslo nieko nedaryti, jei niekas nestebi.
# Tiesa ta, jog gali likti našlaičiu vėl ir vėl ir vėl. Tiesa ta, jog liksi. Paslaptis ta, jog kaskart tau skaudės vis mažiau ir mažiau, kol visai nejausi.
# Muzika yra kvaišalų dozė, kuria gali piktnaudžiauti.
# Marlos širdis atrodė taip, kaip mano veidas. Pasaulio atmata ir šiukšlė. Panaudota šikpopieriaus skiautė, kurios niekas nė nesivargintų perdirbti.