Fransua de Larošfuko: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
5 eilutė:
# [[Aistra]] dažnai gudriausią žmogų paverčia bukapročiu, o didžiausius kvailius padaro gudrius.
# [[Aistra]] – tai vienintelis oratorius, kurio argumentai visada įtikina; jų galia tarsi plaukia iš pačios gamtos ir remiasi jos dėsniais. Todėl paprastas, bet aistros pagautas žmogus gali greičiau įtikinti negu iškalbus, tačiau abejingas.
# [[Aistra|Aistros]] yra vieninteliai oratoriai, kurie visuomet įtikina. Jos yra tarsi įgimtas menas, kurio dėsniai neklaidingi; paprasčiausias žmogus, kuriam netrūksta aistros, įtikina mus labiau, negu visų iškalbingiausias, bet nedegąs aistra.
# [[Išsiskyrimas]] sumažina vidutiniškas ir sustiprina dideles [[aistra]]s, kaip vėjas užgesina žvakes ir įpučia ugnį.
# Jei mokame atsispirti savo [[aistra|aistroms]], tai paprastai ne todėl, kad esame stiprūs, o todėl, kad tos aistros silpnos.