Dainius Razauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 227 pridėti baitai ,  prieš 3 metus
(Naujas puslapis: '''''Dainius Razauskas''' (g. 1960) – lietuvių mitologas, religijotyrininkas.'' == Citatos == * Kai tik liaujiesi buvęs savimi, nors tavo kūnas tebe...)
 
 
== Citatos ==
 
* Iš tų, kurie teigia, kad [[kalba]] tėra priemonė susikalbėti, tik bendravimo priemonė, tuoj pat atimčiau prabangius kostiumus, nuvilkčiau stilingai prasegtus brangius baltinius su raudonais „šlipsais“ ir aprengčiau vatinukais, šimtasiūlėmis. Drabužiai juk tėra priemonė kūnui pridengti nuo šalčio!<ref>http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/lietuva__tai_budas_ziureti_i_pasauli/</ref>
* Kiekvienas kryžkelėje pastatytas stogastulpis ar saulutė, suolelis po medžiu prie tako, tiesiog dar neužterštas kraštovaizdis, pati erdvė, atsivėrusi nuo švento kalno, įkūnija šios Pasakų Lietuvos dalelę.<ref>http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110116220655/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=772&kas=straipsnis&st_id=4439</ref>
* Todėl tuos valdžios pareigūnus - apgailėtinus žioplius arba itin gudrius niekšus, - kurie ėmėsi apipjaustyti [[Vilnius|Vilnių]], Poezijos sostinę, apkirpti šį darsyk laisve patikėjusį ir suvedžiotą Vilką ir rausvą saloninį pudelį vertelgų pašaipai, - topolių lajose šnarėjusių, dainavusių dvasių vardu, šventos Poezijos galia - prakeikiu.<ref>http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Razauskas_Dainius/Razauskas_SA_1998_14.pdf</ref>
 
== Sentencijos ==
* Kai tik liaujiesi buvęs savimi, nors tavo kūnas tebeveiktų, [[dvasia|dvasioje]] esi miręs. Net jei tavo palaikai įsikūrė komforto ir pertekliaus zonoje. Tik būdamas savimi, kad ir skursdamas, esi iš tikrųjų gyvas ir turi ateitį.<ref>http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/lietuva_yra_dvasine_tikrove/</ref>
* [[Išskirtinumas]] kaip pavyzdys neįmanomas, todėl valingai, tyčia siekti išskirtinumo savaime reiškia jo niekada nepasiekti. Iš tikrųjų išskirtinis, nepakartojamas tegali būti tada, kai liaujiesi mėgdžiojęs.<ref>http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/lietuva_yra_dvasine_tikrove/</ref>
* Iš tikrųjų aukoti – tai viską mesti širdies [[ugnis|ugnin]], kad ji ryškiau sužibtų, išaugtų, drąsiai įsipliekstų, nebeužpučiama jokių skersvėjų, galiausiai tarsi sprogimas visa užlietų, visa persmelktų neužblėsinama [[šviesa]].<ref>http://www.satenai.lt/2015/02/27/laiskas-sutrikusiam-lietuviui-kaip-susigrazinti-gyvenima-laime-ir-tevyne/</ref>
* [[Tikrovė]]s samprata, mūsų mintys apie tikrovę nėra ir niekuomet nebus pati tikrovė.<ref>http://literaturairmenas.lt/2015-01-30-nr-3506/2287-ese/3656-dainius-razauskas-kur-yra-dievas</ref>
*Mes dirbam pagrindinį, svarbiausią [[darbas|darbą]] pasaulyje - auginame tiesias, nuoširdžias, gyvas [[mintis|mintis]] į dangų. - ''Pavasario daina''
* Iš tų, kurie teigia, kad [[kalba]] tėra priemonė susikalbėti, tik bendravimo priemonė, tuoj pat atimčiau prabangius kostiumus, nuvilkčiau stilingai prasegtus brangius baltinius su raudonais „šlipsais“ ir aprengčiau vatinukais, šimtasiūlėmis. Drabužiai juk tėra priemonė kūnui pridengti nuo šalčio!<ref>http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/lietuva__tai_budas_ziureti_i_pasauli/</ref>
*[[Ugnis]], degalus pasiekusi, [[pelenai]]s nebesidangsto. Todėl sergėkis žinovo, kuris į kiekvieną klausimą atsakymą turi. - ''Pavasario daina''
* Kiekvienas kryžkelėje pastatytas stogastulpis ar saulutė, suolelis po medžiu prie tako, tiesiog dar neužterštas kraštovaizdis, pati erdvė, atsivėrusi nuo švento kalno, įkūnija šios Pasakų Lietuvos dalelę.<ref>http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110116220655/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=772&kas=straipsnis&st_id=4439</ref>
*Be paliovos klausti iš visos [[širdis|širdies]], kas gi tat dabar yra svarbiausias, pagrindinis [[darbas]], - tai pati Pagrindinio Darbo šerdis. - ''Pavasario daina''
* Todėl tuos valdžios pareigūnus - apgailėtinus žioplius arba itin gudrius niekšus, - kurie ėmėsi apipjaustyti [[Vilnius|Vilnių]], Poezijos sostinę, apkirpti šį darsyk laisve patikėjusį ir suvedžiotą Vilką ir rausvą saloninį pudelį vertelgų pašaipai, - topolių lajose šnarėjusių, dainavusių dvasių vardu, šventos Poezijos galia - prakeikiu.<ref>http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Razauskas_Dainius/Razauskas_SA_1998_14.pdf</ref>
*[[Pažeminimas]] gali būti labai švelnus, o augti dažnai skauda. - ''Pavasario daina''
*Išties neįkainojamas, kas nebeparsiduoda. - ''Pavasario daina''
*Jei tau suduos per vieną [[veidas|veidą]], neskubėk veidmainiauti! - ''Pavasario daina''
*Tik patį pamokslautoją pamokęs [[pamokslas]] vertas pasimokyti. - ''Pavasario daina''
*Tik pats save išklausinėjęs ir išklausęs vertas paklausti, tik pats sau paklusęs vertas klausyti. - ''Pavasario daina''
*Nėra [[vidurys|vidurio]] jokioj šaly nė jokiam kitam laike, o tik ''čia'' ir ''dabar''. - ''Pavasario daina''
*Ne ką kita veikiau, tik pats save gydžiau giedodamas. - ''Pavasario daina''
*Todėl sakau tau: nesigėdyk savo [[širdis|širdies]], neišduok jos, neišjuok kartu su savo priešais, nenusigręžk skausme, nepalik vienos prieš teisiantį ir grūmojantį apsišaukėlį - viešąjį reikšmingumą. - ''Pavasario daina''
*Iš pastangų pasislėpti, prisidengti ir apsimesti pažinsi tikrai pliką. - ''Pavasario daina''
*Ir tėra vienas [[burtas]] tau išsigelbėti - beatodairiškas, akiplėšiškas ''galima''. - ''Pavasario daina''
*Esi sau [[dievas]], kuriam aukoji, nes tatai jis dygsta iš tavęs visą tavo gyvenimą lyg [[daigas]] iš dirvos, ją savin suimdamas. - ''Pavasario daina''
*[[Nušvitimas]] - ne dar viena, nauja, ypatinga [[mintis]], o greičiau visų visokių bruzdančių, spirgančių, lalančių minčių atvanga. Tylos spraga traukinio bildesy. - ''Pavasario daina''
*Tikėk tuo, kas gydo, o ne aukas renka būsimų ligoninių rūmams. - ''Pavasario daina''
*Iš ''čia ir dabar'' auga, sirpsta ''ten ir tada'' [[vaisius|vaisiai]]. Iš ''ten ir tada'' krenta [[sėkla]] ''čia ir dabar''. - ''Pavasario daina''
 
== Šaltiniai ==
205

pakeitimai