Hermanas Hesė: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Gali užeiti siaubo ir sunkiausių negandų laikai. Bet jei ir tarp negandų dar gali būti kokia [[laimė]], tai vien dvasinė laimė, nukreipta arba į [[praeitis|praeitį]] – gelbėti būtųjų laikų kultūrą, arba į [[ateitis|ateitį]] – atstovauti giedrai ir žvaliai dvasiai tokiais laikais, kurie šiaip galėtų visiškai atsidurti medžiagos valdžioje. – ''„Stiklo karoliukų žaidimas“''.

# [[Laimė|Laimę]] gali turėti tik tol, kol jos nematai.

===Apie žmogų===

# Joks [[žmogus]] negali kitame įžvelgti ir suprasti to, ko pats nėra patyręs.

# Keista, tačiau paprasta visų laikų gyvenimo [[išmintis|išminties]] paslaptis: kiekvienas mažiausias nesavanaudiškas atsidavimas, kiekviena atjauta, kiekviena meilė mus praturtina, o kiekviena pastanga įgyti nuosavybę ir galią iš mūsų atima jėgas bei skurdina. Tai žinojo ir mokė indai, paskui išmintingieji graikai, dar vėliau Jėzus, o tada dar tūkstančiai išminčių ir poetų, kurių darbai pergyveno laiką, o jų laikmečio turtuoliai ir karaliai pradingo, ir niekas nieko apie juos nežino.

# [[Lavinimasis]] padeda mums įprasminti savo gyvenimą, išsiaiškinti praeitį ir be baimės sutikti ateitį.

# ...mes turime išklampoti tiek purvo ir absurdo, kad pareitume namo! Ir mes nieko neturime, kas mus vestų, vienintelis mūsų vedlys – [[namai|namų]] [[ilgesys]].

# Nepavojingais [[kelias|keliais]] siunčiami tik silpnieji.

# [[Skaitymas]] be meilės, [[žinios]] be pagarbos, [[išsilavinimas]] be atsidavimo yra viena sunkiausių nuodėmių dvasiai.

# [[Švelnumas|Švelniai]] liesti ir tausoti kitą gali tik tas, kuriam pačiam reikia švelnaus prisilietimo.

# Tie dalykai, kurie yra vieno žmogaus [[lobis]] ir [[išmintis]], kitam visada nuskamba kaip kvailas [[pokštas]].

# Tikras [[lavinimasis]] nenukreiptas į kokį nors tikslą, jis, kaip ir kiekvienas siekimas tobulėti, pats savaime turi prasmę.

# [[Prievarta|Verčiamam]] ir gera daryti nedera.

# [[Žinios|Žinias]] galima perduoti, bet [[išmintis|išminties]] – ne.

==Nuorodos==