Antuanas de Sent-Egziuperi: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis [[pasaulis|pasaulyje]]. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.

# Tu pasidarai [[atsakomybė|atsakingas]] už tą, su kuriuo susibičiuliuoji.

# Užtenka išgirsti XV amžiaus liaudies [[daina|dainą]], kad išmatuotum kelią, nueitą žemyn.

# [[Vaikystė]] – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę...

# Vienintelė tikra [[prabanga]] – žmonių [[bendravimas|bendravimo]] prabanga.

# Žemi [[poelgis|poelgiai]] pažadina žemas [[dvasia]]s. Kilnūs poelgiai – kilnias dvasias. Žemi poelgiai apibūdina save žemomis paskatomis. Kilnūs poelgiai – kilniomis paskatomis.

==Nuorodos==

{{Vikipedija}}