Antuanas de Sent-Egziuperi: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
15 eilutė:
# Tereodorais aš nesižaviu. Ne pavojus aš myliu. Aš žinau, ką myliu. [[Gyvenimas|Gyvenimą]].
# Tu ieškai [[gyvenimo prasmė]]s, bet [[prasmė]] pirmiausia – tapti savimi, o ne pasiekti apgailėtiną ramybę, kurią teikia ginčų užmiršimas.
 
===Apie grožį===
# [[Grožis]] juolab yra ne tikslas, o atlygis.
eilutė 34 ⟶ 33:
# Nieko aš tada nesupratau. Reikėjo man apie ją spręsti pagal jos darbus, o ne pagal žodžius. Ji aplink mane skleidė skanų kvapą ir viską nuskaidrino. Tikrai nereikėjo man pabėgti! Pro jos smulkias gudrybes turėjau jausti, kokia ji švelni. Juk [[gėlė]]s tokios prieštaringos. Bet buvau per jaunas ir nemokėjau [[meilė|mylėti]].
# Tikra [[meilė]] prasideda tada, kai nieko nesitikima už ją gauti. – ''„Citadelė“''.
 
===Apie mirtį===
# Kada [[mirtis|miršta]] [[žmogus]], miršta ir nežinomas pasaulis.
eilutė 53 ⟶ 51:
# Maitinausi, kad gyvenčiau, gyvenau, kad pasiekčiau, pasiekiau, kad grįžčiau ir atsiduočiau apmąstymams ir ilgėdamasis tyloje pajusčiau, jog mano [[širdis]] tapo didesnė.
# [[Žmogus|Žmogaus]] [[širdis|širdies]] gelmės neišmatuojamos. – ''„Karo lakūnas“''.
 
===Apie žmogų===
# Būti [[žmogus|žmogumi]] – tai kaip tik ir reiškia būti [[atsakomybė|atsakingam]]. Jausti [[gėda|gėdą]] dėl [[skurdas|skurdo]], kuris tartum nė nepriklauso nuo tavęs. Didžiuotis kiekviena tavo [[draugas|draugų]] pasiekta [[pergalė|pergale]]. Jausti, kad kiekviena tavoji plyta taip pat prisideda prie pasaulio statybos.
eilutė 96 ⟶ 93:
# Kadangi mane nugalėjai, turėjau tapti stipresnis.
# Kai dirbi tikrą žmogaus [[darbas|darbą]], pažįsti tikrus žmogaus [[rūpestis|rūpesčius]].
# Kai leidiesi prisijaukinamas, gali tekti ir trupučiuką paverkti. – ''„Mažasis princas“''.
# Kaip puiku gauti telegramą, kuri pritrenkia tave, verčia atsikelti vidurnaktį, lėkti į stotį: Skubėk! Tu man reikalingas! Mes labai greit surandame bičiulių, padedančių mums, ir tik labai pamažu įgyjame [[draugas|draugų]], reikalaujančių mūsų [[pagalba|pagalbos]].
# [[Karas]] — ne nuotykis. Karas — liga. Kaip šiltinė.
eilutė 141 ⟶ 139:
# Vienintelė tikra [[prabanga]] – žmonių [[bendravimas|bendravimo]] prabanga.
# Žemi [[poelgis|poelgiai]] pažadina žemas [[dvasia]]s. Kilnūs poelgiai – kilnias dvasias. Žemi poelgiai apibūdina save žemomis paskatomis. Kilnūs poelgiai – kilniomis paskatomis.
 
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}