Milanas Kundera: Skirtumas tarp puslapio versijų

259 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
nėra keitimo aprašymo
S
# Ne būtinybė, o atsitiktinumas yra sklidinas burtų. Jeigu [[meilė|meilei]] lemta tapt neužmirštama, nuo pat pirmos akimirkos prie jos turi lėkti atsitiktinumai, tarsi paukščiai ant Pranciškaus Asyžiečio pečių. – ''„Nepakeliama būties lengvybė“''.
# Norėčiau [[meilė|mylėti]] tave savo dirbtuvėje tarsi scenoje. Aplinkui būtų žmonės ir nė per žingsnį nedrįstų prisiartinti. Tačiau negalėtų nuo mūsų atplėšti akių…
# [[Personažas|Personažai]] ne gimsta kaip gyvi žmonės iš motinos kūno, jie atsiranda iš vienatinės situacijos, sakinio, metaforos, kurioje nelyg riešuto kevale glūdi fundamentali žmogaus galimybė, autoriaus manymu, iki šiol niekieno neįžvelgta ar bent jau niekieno esmingai neaprašyta. – ''„Nepakeliama būties lengvybė“''.
# Svaigiai arti? Negi nuo [[artumas|artumo]] galima pasvaigti? Galima. Jeigu Šiaurės ašigalis priartėtų prie Pietų ašigalio, Žemės rutulys išnyktų, ir – žmogus nukristų į svaiginančią tuštumą. – ''„Nepakeliama būties lengvybė“''.
# Tas, kuris nuolat stengiasi pakilti aukščiau, turi būti pasiruošęs kad vieną kartą jam pasisuks [[galva]]. Kas yra galvos sukimasis? Baimė nukristi? Bet kodėl mums pasisuka galva ir saugiai aptvertoje apžvalgos aikštelėje? Mat galvos sukimasis – tai visai kas kita negu baimė nukristi. Galvos sukimasis reiškia, kad mus traukia gelmė po mumis, ji vilioja, žadina mumyse norą kristi, bet jam išsigandę priešinamės. – ''„Nepakeliama būties lengvybė“''.
# Tie klausimai, į kuriuos nėra atsakymų, yra barjeras, už kurio nebegalima toliau eiti. Kitaip sakant: būtent klausimais, į kuriuos nėra atsakymų, nužymėtos žmogaus [[galimybė]]s, apibrėžtis žmogaus egzistencijos ribos. – ''„Nepakeliama būties lengvybė“''.
39 641

pakeitimas