Milanas Kundera: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Ne būtinybė, o atsitiktinumas yra sklidinas burtų. Jeigu [[meilė|meilei]] lemta tapt neužmirštama, nuo pat pirmos akimirkos prie jos turi lėkti atsitiktinumai, tarsi paukščiai ant Pranciškaus Asyžiečio pečių. – ''„Nepakeliama būties lengvybė“''.

# Norėčiau [[meilė|mylėti]] tave savo dirbtuvėje tarsi scenoje. Aplinkui būtų žmonės ir nė per žingsnį nedrįstų prisiartinti. Tačiau negalėtų nuo mūsų atplėšti akių…

# [[Personažas|Personažai]] ne gimsta kaip gyvi žmonės iš motinos kūno, jie atsiranda iš vienatinės situacijos, sakinio, metaforos, kurioje nelyg riešuto kevale glūdi fundamentali žmogaus galimybė, autoriaus manymu, iki šiol niekieno neįžvelgta ar bent jau niekieno esmingai neaprašyta. – ''„Nepakeliama būties lengvybė“''.

# Svaigiai arti? Negi nuo [[artumas|artumo]] galima pasvaigti? Galima. Jeigu Šiaurės ašigalis priartėtų prie Pietų ašigalio, Žemės rutulys išnyktų, ir – žmogus nukristų į svaiginančią tuštumą. – ''„Nepakeliama būties lengvybė“''.