Džeinė Ostin: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Palikime apžvalgininkams puldinėti šiuos vaizduotės potvynius, ir kiekvienam naujam [[romanas|romanui]] pasirodžius kartoti tas pačias nuvalkiotas frazes apie šlamštą, nuo kurio vaitoja spausdinimo presai. Nepalikime vieni kitų, nes mes esame nukentėjusieji. Nors mūsų kūriniai teikia daug didesnį malonumą, negu bet kurios kitos literatūrinės grupuotės pasaulyje, joks kitas kūrybos žanras nebuvo taip viešai pasmerktas. <...> esama beveik visuotinio noro pasmerkti romanisto gebėjimus ir sumenkinti jo darbą, paniekinti kūrinius, kuriuos apibūdintų vien talentas, šmaikštumas ir skonis. „Ne, aš neskaitau romanų. – Romaną aš atsiverčiu retai. – Nepanykite, kad dažnai skaitau romanus. – Kaip romanui tai labai gerai.“ – Tai nuolat girdimi posakiai. „Ir ką gi jūs skaitote, panele?“-„O tai tik romanas“ – atsako jaunoji dama, padėdama knygą su apsimestiniu abejingumu arba akimirką susidrovėjusi. „Tai tik Cecilija, Kamilė arba Belinda“ arba trumpai tariant, kūrinys, kuriame didžiausios proto galios, išsamiausias žmogaus prigimties pažinimas, smulkiausiai pavaizduota jos įvairovė, gyvai besiveržiantis sąmojis ir humoras pateikti pasauliui rinktine kalba. – ''„Nortangerio abatija“''.

# Vieniems patinka vienoks bruzdesys, kitiems – kitoks; čia jau nepasiginčysi kaip ir dėl daugelio kitų dalykų; [[triukšmas]] gali nė kiek nedirginti arba būti tiesiog nepakenčiamas, ir tai dažniausiai priklauso ne nuo jo garsumo, o nuo to, kas jį kelia. – ''„Įtikinėjimas“''.

==Nuorodos==

{{Vikipedija|Jane Austen}}