Erichas Marija Remarkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Nemalonūs [[prisiminimas|prisiminimai]] turi vieną gerą ypatybę: jie įtikina žmogų, kad jis yra buvęs laimingas, net jeigu prieš akimirką jis tuo netikėjo. – ''„Naktis Lisabonoje“''.

# Nereikia su savim tampyti [[prisiminimas|prisiminimų]]. Tai sunkus bagažas, jeigu nesi toks senas, kad jie būtų vienintelis dalykas, kas tau beliko.

===Apie žmogų===

# [[Dorybė]], [[gerumas]], [[taurumas]] – tai tokios savybės, kurių [[žmogus]] linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti.

# Turiu kovoti su [[šešėlis|šešėliu]], su tuo, kurio negaliu net paliesti, su tuo, kurio čia nėra ir kuris dėl to čia dar daugiau yra, jis stiprenis už mane, nes jo čia nėra, jis neklystantis, nes jo čia nėra, nes jis šviesesnis, nes jo čia nėra, jis siaubingai pranašesnis dėl savo nebuvimo: tai duoda jam tūkstančius ginklų prieš mane, o tuo tarpu aš esu šalia ir tu matai, koks aš; taip, kaip ir dabar, labai susijaudinęs, kenčiantis neteisybę savo atžvilgiu, priekabus, kvailas – o man statomas priešpriešiais didelis, idealus paveikslas, nieko nedarantis klaidingai, nes nedaro nieko, nes tyli ir nieko nedaro prieš; lygiai taip pat neįmanoma kovoti su prisiminimais apie mirusįjį.

# Užsigrūdinti neįmanoma, tik galima prie daug ko priprasti.

# Viena [[cigaretė]] tinkamu metu geriau nei visi pasaulio [[idealas|idealai]].

# [[Vienatvė]] ieško kelionės draugo, neklausdama kas jis. Kas to nesupranta, tas niekada nebuvo vienišas, o tik vienas.

# Žmogaus [[charakteris|charakterį]] galima pažinti tik tada, kai jis tampa tavo [[viršininkas|viršininku]].

# [[Žudymas|Žudyti]] vaikus yra nusikaltimas, o žudyti suaugusiuosius – tautinės garbės reikalas.

==Nuorodos==

{{Vikipedija}}