Istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
18 eilutė:
# Kiekvienos [[Epocha|epochos]] savi uždaviniai, ir nuo to, kaip jie sprendžiami, priklauso žmonijos [[pažanga]]. – [[Heinrichas Heinė]].
# Mes visada pasirengę dukart papasakoti tą pačią [[istorija|istoriją]], tačiau nenorėtume jos dukart išgirsti. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]].
# Nelabai malonu skaityti [[istorija|istoriją]]. Skaitant telieka keistas liūdnokas pasitenkinimas, kad ir šiandien nieko naujo neatsitinka. Viskas jau buvę tuzinus kartų. Melas, veidmainystė, žmogžudystės, Baltramiejaus naktys, korupcija dėl valdžios troškimo, nepertrūkstama karų grandinė – žmonijos istorija parašyta krauju ir ašarom, o po tūkstančiais krauju nutaškytų praeities statulų tik kai kada sušvisdavo kokia nors viena, užlieta sidabrinės gėrio šviesos. Demagogai, apgavikai, tėvažudžiai ir žudikai, apgirtę nuo valdžios egoistai, pranašai, fanatikai, skelbią artimo meilę tik su kalaviju; tas pats ir tas pats, ir visur ta pati kantri liaudis, kurstoma susikibti viena su kita beprasmiškoms žudynėms už kaizerį, tikėjimą ir bepročius valdovus – nei galo, nei pabaigos. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
# Pasakojamajai [[istorija]]i visada trūksta tikslumo, bet ji yra portretas, o statistinė istorija visada tėra mechaninis antspaudas. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Pirmas [[istorija|istorijos]] uždavinys – susilaikyti nuo melo, antras – neslėpti tiesos, trečias – neduoti jokios progos įtarti šališkumu arba išankstiniu priešiškumu. – [[Ciceronas]].
eilutė 23 ⟶ 24:
# Žmonės, nežinantys savo [[istorija|istorijos]], visada lieka vaikais. – [[Ciceronas|Ciceronas]].
# [[Žmonija|Žmonijos]] [[istorija]] vis labiau darosi panaši į lenktynes tarp [[mokymasis|mokymosi]] ir [[katastrofa|katastrofų]]. – [[Herbertas Džordžas Velsas|H. Dž. Velsas]].
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
| |||