Gintaras Beresnevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
1 eilutė:
'''''[[w:Gintaras Beresnevičius|Gintaras Beresnevičius]]''' (1961-2006) – lietuvių rašytojas, religijotyrininkas.''
# Pirmiausia reikia atpažinti savo tikruosius vardus, nes... [[vardas]] yra [[pradžia]], [[esmė]] ir pažadas prie Romos vartų.▼
==Sentencijos==
# [[Dievas]] pertekęs humoro jausmo, o [[žaidimas]] ir yra jo raiška Kosmose.
# Iš [[Lietuva|Lietuvos]] emigruojama. O negrįžtama gal dėl to, kad pargrįžus čia bus atrastas tas pats šeimyninės rangos kombinatas. Viskas kartojasi. Gaudomas [[Algirdas Brazauskas|Brazauskas]] ir pardavinėjama [[nafta]]. Ką mes be šių dviejų istorinių personažų darytume, galva neišneša.
# Jeigu ieškai galingesnio – visada susiduri su [[valdžia]], valstybe, [[politika]]... Bet tai tik kelio pradžia. Toliau einama [[Dievas|Dievo]] link. Kiekvieno žmogaus gyvenimo ašis, mano įsitikinimu, yra būtent dievoieška. Netgi jeigu žmogus pats to neprisipažįsta arba nesupranta.
# Jeigu žmogus [[istorinė atmintis|istorinės atminties]] kratosi – yra net negimęs.
# Jie yra baudžiami už savo egzistavimą, apspardomi, kenčia pašaipas. Iš jų išauga einšteinai, samdomi žudikai, dailininkai, rašytojai, valkatos, savižudžiai ir filosofai. Įdomi grupė. [[Autsaideris|Autsaideriai]] yra už ribos, ir [[kolektyvas]], sveikas ir nuoširdus, tą jaučia ir negali pakęsti.▼
# Juk iš tiesų, savo charakteriu mes artimesni pusbroliams lenkams, nei broliams latviams.
# Kada kovoja dvi [[tiesa|tiesos]] – ir atsiranda dvi [[Lietuva|Lietuvos]].
# Labai nemandagi [[elitas|elito]] ir [[runkelis|runkelių]] sąvokų sklaida vis dėlto atspindi [[visuomenė]]s susiskaldymą į karius/valdovus ir žemdirbius. Tik bėda, kad mūsų elitas – vakarykščiai runkeliai.
12 eilutė:
# Mielai save plakame ir ūdijamės dėl korupcijos, – bet gal jau laikas pastebėti, kad mūsų [[korupcija]] yra tik didelės eurazijinės korupcinės mašinerijos detalė, o ne koks išskirtinis atvejis. [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] tai tiesiog didesniais mastais vyksta.
# Modernaus [[baltiškumas|baltiškumo]] idėja yra pajėgi atremti [[globalizacija|globalizuoto]] pasaulio [[iššūkis|iššūkius]], o [[civilizacija|civilizacijų]] lyginamieji tyrimai ir [[komparatyvistika]] apskritai padėtų suprasti būsimus kitus, su kuriais teks gyventi šalia.
# Paveikslai, vaizdai, kurie nebijo būti ant pačių švelnumo briaunų. Aštri pasaka, nebijanti savęs ir savo logikos, įsiskverbimas į patį švelnumo epicentrą. Jos vaizdai ir herojai drąsiai švelnūs. Fėjos ir obuoliai, slėpiningos figūros ir fėjos, laimėjusio gėrio pasaulis, kuriame gėris vėl ima tverti sau opozicijas. Idant atpažintų save jau kitam matmeny. Tai ne fantazijos, tai esamybė iššaukta per jas, trapi, svajinga, pulsuojanti [[grožis|grožio]] jėga ir apsisupusi ilgesio horizontu, kurio ribos apsaugo dailininkės herojus taip, kad jie gali žiūrėti ir matyti taip laisvai, kad iš jų švelnumo išsivynioja grožio ašmenys.
# [[Priešininkas]] – žaidimo partneris, leidžiantis tau išrutulioti savo sugebėjimus, ir jeigu priešininkas stiprus, tai garantuoja įdomų žaidimą. – ''„Delfi“, „Šiaurės Atėnai", 2004 kovo mėn. 22 d. 10:10.'' ▼
▲# Pirmiausia reikia atpažinti savo tikruosius vardus, nes... [[vardas]] yra [[pradžia]], [[esmė]] ir pažadas prie Romos vartų.
# Šaltis gerai, gerai profilaktiškai. Vabalų gal bus mažiau [[Neringa|Neringoje]] ir apsinuodijusių erkių parkuose. Tačiau mes juk [[lietuviai]]. Kada tie smetoniški šalčiai ateina, kremtamės, kad žiema pas mus šalta. Ir kad pumpurėliai visokie neišgyvens. – ''„Delfi“, 2006 sausio mėn. 23 d. 00:01''.▼
▲# [[Priešininkas]] – žaidimo partneris, leidžiantis tau išrutulioti savo sugebėjimus, ir jeigu priešininkas stiprus, tai garantuoja įdomų žaidimą.
# Ta [[Lietuva]] visada buvo dvilypė. Ir sovietmety buvo kolaborantai ir nelabai. Nuo Palemono laikų yra antsluoksnis ir žemdirbiai. – ''„Delfi“, „Šiaurės Atėnai", 2004 kovo mėn. 22 d. 10:10.''▼
▲# [[Šaltis]] gerai, gerai profilaktiškai. Vabalų gal bus mažiau [[Neringa|Neringoje]] ir apsinuodijusių erkių parkuose. Tačiau mes juk [[lietuvis|lietuviai]]. Kada tie smetoniški šalčiai ateina, kremtamės, kad žiema pas mus šalta. Ir kad pumpurėliai visokie neišgyvens
# Tebesame pavydūs, šykštūs, tik [[darbas|darbo]] niekada nesibaidantys – tai valstiečio genai. – ''„Delfi“, 2001 spalio mėn. 15 d. 13:08.''▼
▲# Ta [[Lietuva]] visada buvo dvilypė. Ir sovietmety buvo kolaborantai ir nelabai. Nuo Palemono laikų yra antsluoksnis ir žemdirbiai.
# [[Tiesa|Tiesos]] klausimais turi užsiimti profesionalai – teologai ir fizikai teoretikai. – ''„Delfi“, „Šiaurės Atėnai", 2004 kovo mėn. 22 d. 10:10.''▼
▲# Tebesame pavydūs, šykštūs, tik [[darbas|darbo]] niekada nesibaidantys – tai valstiečio genai.
▲# [[Tiesa|Tiesos]] klausimais turi užsiimti profesionalai – teologai ir fizikai teoretikai.
# Tiesiog dabar Lietuvoje veikia panaši sistema kaip ir LDK ne pačiais geriausiais jai laikais – [[elitas]] turi visas teises, laisves, kosmopolitizuojasi ir atitrūksta nuo šalies reikalų. Ir nepastebi, kad valdo jau nebe jie.
# Tomašai religiškai tolerantiški, nes mano, jog kalbėjimas apie [[dievas|dievus]] lygiai toks pat beprasmis kaip ir tylėjimas apie juos, ir nors geriausias kalbėjimas yra tyla, žmonių pasaulyje kalba, net ir neteisinga ar keista, geriausiai pavaduoja tylą.
# Visa [[tauta]] turi būti arba fundamentalistai, arba
# Visi susipriešinimai yra baisiausi tada, kai nebegali jų atsikratyti, susitapatini su stereotipu ir jau nebegali atsikratyti riaušininko ideologijos.
# [[Žaidimas|Žaidime]] žaidžiama iki [[pergalė]]s, tačiau pergalė nėra galutinė, kaip ir [[pralaimėjimas]]. Tai tik sutartas epizodas žaidime, kuris tereiškia, kad pradedamas naujas.
# Žaidžiame ne tam, kad nugalėtume ar sutriuškintume, žaidžiame, kad plunksnos parūktų. [[Žaidimas]] atsirado iš nuobodulio, ir žaidžiant mėgstamą žaidimą nenuobodžiaujama.
▲# Tiesiog dabar Lietuvoje veikia panaši sistema kaip ir LDK ne pačiais geriausiais jai laikais – [[elitas]] turi visas teises, laisves, kosmopolitizuojasi ir atitrūksta nuo šalies reikalų. Ir nepastebi, kad valdo jau nebe jie. – ''„Delfi“ 2005 rugpjūčio mėn. 24 d. 10:39''
▲# Juk iš tiesų, savo charakteriu mes artimesni pusbroliams lenkams, nei broliams latviams. – ''„Delfi“ 2005 rugpjūčio mėn. 24 d. 10:39''
▲#Jie yra baudžiami už savo egzistavimą, apspardomi, kenčia pašaipas. Iš jų išauga einšteinai, samdomi žudikai, dailininkai, rašytojai, valkatos, savižudžiai ir filosofai. Įdomi grupė. [[Autsaideris|Autsaideriai]] yra už ribos, ir [[kolektyvas]], sveikas ir nuoširdus, tą jaučia ir negali pakęsti.
▲# Paveikslai, vaizdai, kurie nebijo būti ant pačių švelnumo briaunų. Aštri pasaka, nebijanti savęs ir savo logikos, įsiskverbimas į patį švelnumo epicentrą. Jos vaizdai ir herojai drąsiai švelnūs. Fėjos ir obuoliai, slėpiningos figūros ir fėjos, laimėjusio gėrio pasaulis, kuriame gėris vėl ima tverti sau opozicijas. Idant atpažintų save jau kitam matmeny. Tai ne fantazijos, tai esamybė iššaukta per jas, trapi, svajinga, pulsuojanti grožio jėga ir apsisupusi ilgesio horizontu, kurio ribos apsaugo dailininkės herojus taip, kad jie gali žiūrėti ir matyti taip laisvai, kad iš jų švelnumo išsivynioja grožio ašmenys. – ''Apie Giedros Mažrimienės tapybos parodą „Švelnumo ašmenys“ (Meno galerija „ Kauno langas”, 2006 [[kovo 20]] d.)''
== Nuorodos ==
{{Vikipedija}}
| |||