Antikiniai posakiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Redagavimas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Redagavimas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
30 eilutė:
 
EZOPO KALBA
* Užmaskuotas minčių reiškimo būdas, alegorinis pasakymas, pasakojimas; pagal sen. Graikų pasakėtininko Ezopo vardą. Ezopas, kaip ir kiti pasakėtininkai, kalbėdavo ne tiesiogine prasme, o perkeltine, palyginimais.
Ezopas, kaip ir kiti pasakėtininkai, kalbėdavo ne tiesiogine prasme, o perkeltine, palyginimais.
GAUSYBĖS RAGAS
*Vos tik gimęs Dzeusas buvo paslėptas oloje, kur jį savo pienu išmaitino šventoji ožka Amolfėja. Taip buvo padaryta todėl, kad Dzeuso tėvas Kronas norėjo sunaikinti savo sūnų ir įpėdinį, suėsti jį kaip jau buvo suėdęs kitus savo vaikus. Dėkingas Dzeusas, tapęs svarbiausiu ir vyriausiu dievu, paėmė Amolfėją į dangų. O savo auklėtojoms nimfoms jis padovanojo vieną ožkos ragą: iš to rago byrėjo viskas, ko reikėjo nimfoms. Šis ragas buvo pavadintas "gausybės ragu". Toks pasakymas dabar vartojamas norint pasakyti, kad gėrybės pilasi neužtarnautai, veltui.
Dėkingas Dzeusas, tapęs svarbiausiu ir vyriausiu dievu, paėmė Amolfėją į dangų. O savo auklėtojoms nimfoms jis padovanojo vieną ožkos ragą: iš to rago byrėjo viskas, ko reikėjo nimfoms.
Šis ragas buvo pavadintas "gausybės ragu". Toks pasakymas dabar vartojamas norint pasakyti, kad gėrybės pilasi neužtarnautai, veltui.
 
GIEDOTI DITIRAMBUS
eilutė 61 ⟶ 58:
LAUKTI (ATIDĖLIOTI) IKI GRAIKIŠKŲ KALĖDŲ
* Senovės Romoje kalėdomis vadindavo kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Kaskart tokią dieną paskelbdavo žyniai. Iš čia kilęs žodis "kalendorius". Patys romėnai skaičiuodavo dienas pagal graikiškas kalėdas: pagal jas atsiskaičiuodavo su skolomis, vykdydavo pasižadėjimus. O štai gyvenantys Romoje graikai laiko pagal kalėdas neskaičiuodavo.

Todėl žodžiai "laukti iki graikiškų kalėdų" reikšdavo "laukti iki begalybės".
 
NEMEZIDėS RANKA
eilutė 67 ⟶ 66:
 
NESANTAIKOS OBUOLYS
* Pelėjas ir Fetida, Achilo tėvai, pamiršo į savo vestuves pakviesti nesantaikos deivę Eridę. Eridė labai įsižeidė ir ant puotos stalo numetė auksinį obuolį. Ant jo buvo užrašyta: "Pačiai gražiausiai". Kilo didelis ginčas tarp trijų deivių: Heros, Atėnės ir Afroditės. Ginčo teisėju buvo išrinktas jaunuolis, vardu Paris, Trojos karaliaus Priamo sūnus.

Paris atidavė obuolį papirkusiai jį Afroditei, kuri už tai privertė gražuolę Eleną pamilti jaunuolį. Ji pametė vyrą ir išvyko į Troją. Graikai pradėjo ilgametį karą su Troja. Taigi Eridės obuolys sukėlė nesantaiką. Dabar "nesantaikos obuolys" reiškia bet kokią ginčų priežastį.
 
PANDOROS SKRYNIA