Čakas Palanikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Kas kartą lėktuvui kylant ir leidžiantis, kaskart per daug svyrant į šalis, melsdavausi, kad jis sudužtų. Akimirkos, kai jausdavau, kad visi galim [[mirtis|mirti]] it koks bejėgis žmogienos tabakas fiuzelaže, išsklaidydavo mano nemigą lyg narkolepsija. Melsdavausi, kad staiga pasikeistų vėjo kryptis. Melsdavausi, kad į lėktuvo turbinas pakliūtų pelikanų, kad atsisuktų varžtai ir sparnus nuklotų ledas. Lėktuvui kylant, įsibėgėjant pakilimo taku ir skleidžiantis sparnų vožtuvams – sėdynės vertikalioje padėtyje, staleliai statmenai, o visas rankinis bagažas sukrautas viršutinėse lentynose, – pakilimo tako pabaigoje užgesinus rūkalus, melsdavausi, kad lėktuvas sudužtų.

# Kurią nors dieną tu [[mirtis|mirsi]], ir kol tu to nesuvoksi, man iš tavęs jokios naudos.

# [[Mirtis]] neturi būti liūdna ir slegiama – mirtis turi būti smagi, įkvepiama.

# Tai bent įrodymas, kad vieną dieną tu dar mąstai ir velki savo kūną, o kitą dieną virsti šaltomis trąšomis, kirmėlių bufetu. Tai nuostabus [[mirtis|mirties]] stebuklas.

====I, Į====

# Išlaisvintojas, naikinantis mano [[turtas|turtą]], kovoja, kad išgelbėtų mano [[dvasia|dvasią]]. Mokytojas, šluojantis nuo kelio visa, kas man priklauso, mane išlaisvins.

# Įsivaizduoji, jog nėra [[tikslas|tikslo]] nieko nedaryti, jei niekas nestebi.

# [[Įstatymas]] yra įstatymas. Važiuoti per greitai – tai tas pats, kaip ką nors padegti, tai tas pats, kaip padėti bombą, tai tas pats, kaip nušauti žmogų. [[Nusikaltėlis]] yra nusikaltėlis yra nusikaltėlis. – ''„Kovos klubas“''.

# [[Pasaulis|Pasaulyje]] nėra nieko ypatinga. Jokios magijos. Tik fizika.

# Pažvelk į veidrodį. Tikrai, pažiūrėk į savo [[veidas|veidą]]. Pažiūrėk į savo akis, savo burną. Tai yra tai, ką savo manymu, pažįsti geriausiai.

# Pirmyn, manęs tu neužmuši, kvaily susna. Daužyk mane iki mėlynumo, vis tiek tau nepavyks manęs užmušti. Per daug turi ką prarasti. Aš neturiu nieko. Tu turi viską.

# Praradau savo [[nekaltybė|nekaltybę]] per savo akį.

# Tai, ką [[meilė|myli]], ir tai, kas myli tave, niekada nebūna tas pats asmuo.

# Taip, atsitinka siaubingi dalykai, bet kartais tie siaubingi dalykai išgelbėja tave.

# [[Tėvas|Tėvystė]] ir [[motina|motinystė]] tampa masių opiumu.

# Tiesa ta, jog gali likti [[našlaitis|našlaičiu]] vėl ir vėl ir vėl. Tiesa ta, jog liksi. Paslaptis ta, jog kaskart tau skaudės vis mažiau ir mažiau, kol visai nejausi.

# Žmonės tiek metų dirbo, kad paverstų [[pasaulis|pasaulį]] saugia ir organizuota vieta. Niekas neįsivaizduoja, kaip tai būtų nuobodu.

# Žvelgiant į [[praeitis|praeitį]] viskas atrodo smagiau, smagiau, gražiau ir šalčiau. Jei esi pakankamai toli, gali juoktis iš bet ko.

# Iš ten, kur dabar esi, nė negali įsivaizduoti, kaip atrodo dugnas.

# Tu turi pamatyt, kaip pirmasis muilas buvo pagamintas iš sudegintų didvyrių. Susimąstyk apie gyvūnus, su kuriais bandomi produktai. Susimąstyk apie beždžiones, paleidžiamas į kosmosą. Be jų mirties, jų skausmo, be jų aukos, mes nieko neturėtumėm.