Žmogus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eduardas-irl (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
19 eilutė:
# Blogiausias iš žmonių – [[žmogus]] be [[troškimai|troškimų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]].
# Būti [[žmogus|žmogumi]] – reiškia būti [[atsakomybė|atsakingam]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]].
# Būti [[žmogus|žmogum]] – reiškia būti [[kovotojas|kovotoju]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
 
===Č===
# „Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie [[žmogus|žmonės]] taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
eilutė 63 ⟶ 62:
# Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]].
# Yra [[žmogus|žmonių]], nepanašių į valstybės [[prezidentas|prezidentus]], bet tokiais esančius. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
 
===J===
# Jeigu matote [[žmogus|žmones]] tokius, kokie jie yra, su visais jų [[trūkumas|trūkumais]] ir [[yda|ydomis]], niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Jeigu [[žmogus]] imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras [[liga|ligą]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Jeigu [[žmogus]] iš tikrųjų nori gyventi – tai [[medicina]] bejėgė. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]].
# „Jis man nepatinka.“ – „Kodėl“ – „Aš iki jo nepriaugau.“ – Ar bent vienas [[žmogus]] kada nors taip atsakė? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
eilutė 76 ⟶ 74:
# Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau [[žmogus|žmogų]], turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# Kaip? Ar [[žmogus]] yra tik Dievo klaida? Ar [[Dievas]] tik žmogaus klaida? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# Kaip [[pažinimas|pažinti]] save? Anaiptol ne stebėjimu, o tik [[veiksmas|veiksmais]]. Pabandyk atlikti savo [[priedermė|priedermę]], ir tuoj pat save pažinsi. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių [[žmogus|žmonių]], o visur radau tik jų idealo beždžiones. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# Kalbėdamas kiekvienas [[žmogus]] padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas [[menininkas]]. – [[Vydūnas]].
# Kas yra [[žmogus]], pradeda aiškėti, kai jį apleidžia [[talentas]], – kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas – irgi apdaras, apdaras – tai ir slėptuvė. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# Kas nenori matyti kito [[žmogus|žmogaus]] didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, – ir taip išsiduoda. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# Kiekvienam [[žmogus|žmogui]] duota užtektinai [[jėga|jėgų]] įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# Kiekvienas [[žmogus]] gali būti pats savimi tik tada, kai jis yra vienas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]].
# Kiekvienas [[žmogus]] yra savo [[likimas|likimo]] [[kūrėjas]]. – [[Saliustijus]].
# Kiekvienas [[žmogus]] skiriasi nuo kitų ir kasdien keičiasi pats. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]].
# Kiekvienas [[žmogus]] turi savo [[misija|misiją]], į kurią yra pašauktas. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Kiekvienas [[žmogus]] turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa tiesą, būdamas tarsi jos [[matas]] ir [[dėsnis]]. – [[Aristotelis]].
# Kiekvienas [[žmogus]] turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – [[Emilis Fagė]].
eilutė 96 ⟶ 94:
# Kur [[auksas]] prabyla, ten [[žmogus]] bejėgis. – [[Publijus Siras]].
# Kvaila prašyti dievus to, ką [[žmogus]] gali pats sau suteikti. – [[Epikūras]].
 
===L===
# Laikydami [[priemonė|priemones]] [[tikslas|tikslu]], [[žmogus|žmonės]] nusivilia savimi ir kitais, todėl iš visos jų [[veikla|veiklos]] nieko neišeina arba išeina priešingai, negu jie siekia. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Linksmas [[žmogus]] – visada puikus žmogus. [[Niekšas|Niekšai]] retai būna linksmais žmonėmis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]].
# – Liūtai pjauna antilopes; vorai – muses; lapės – vištas; kokia vienintelė rasė pasaulyje, kuri tik pati save nukariauja, nugali ir nužudo?<br />– Klausimas vaikams. Aukščiausias kūrinys, žinoma, [[žmogus]], kuris sugalvojo žodžius „meilė“, „gerumas“ ir „mielaširdystė“.<br />– Gerai. Kokia vienintelė būtybė gamtoje, kuri gali nusižudyti ir nusižudo?<br />– Vėl žmogus – kuris sugalvojo amžinybę, Dievą ir prisikėlimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
 
===M===
# Mes laikome [[žmogus|žmogumi]] tiktai tą, kurio [[siela]] svajoja tiek apie dvasinį [[pasitenkinimas|pasitenkinimą]], tiek apie kūno [[malonumas|malonumą]] meilėje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
eilutė 108 ⟶ 104:
# Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti geras [[žmogus]], bet pats juo tapk. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]].
# Nebūtina visuomet būti [[didvyris|didvyriu]], bet privalu visuomet išlikti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Negera [[žmogus|žmogui]] likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti, žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Nelaimingas [[žmogus]], kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Nerasi tokio [[žmogus|žmogaus]], iš kurio [[išminčius]] negalėtų dar ko nors pasimokyti. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Nė vienas [[žmogus]] nekartoja kito, ir pats yra nepakartojamas. – [[Martynas Andersenas Neksė|M. Andersenas Neksė]].
# Nėra pasaulyje tokio [[kalnas|kalno]], kurio viršūnės galų gale nepasiektų [[žmogus]]. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]].
eilutė 122 ⟶ 118:
# Norint būti [[laimė|laimingam]] su [[žmogus|žmonėmis]], reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia. – [[Bernardas Klervietis|B. Klervietis]].
# Norint eiti šiame pasaulyje tikru [[kelias|keliu]], reikia aukotis iki galo. [[Žmogus|Žmogaus]] paskirtis yra ne tik būti laimingu. Jis privalo atverti [[žmonija]]i kažką didingo. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
 
===P===
# Pagal paveldą esu žydas, pagal pilietybę – šveicaras, o pagal sandarą – tik [[žmogus]], neturintis jokių sąsajų su valstybe ar nacionaliniu subjektu apskritai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
eilutė 135 ⟶ 130:
# [[Prisiminimas]] apie didžiuosius [[žmogus|žmones]] mums turi ne mažesnę reikšmę, negu jų buvimas šalia. – [[Seneka]].
# [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
 
===R===
# Ribotas garbingas [[žmogus]] dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
===S===
# Savo [[sumanymas|sumanymais]] [[žmogus]] visada yra didis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
eilutė 151 ⟶ 145:
# Tik paviršutiniški [[žmogus|žmonės]] gerai save pažįsta. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]].
# Tik žmonėse [[žmogus]] gali pažinti save. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
===V===
# [[Vaikas]] netaps [[žmogus|žmogumi]], jis jau yra žmogus. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]].
# Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]].
# Vien tik per [[kova|kovą]] nuolatinę [[žmogus]] atranda savo [[aš]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. – [[Stendalis]].
# Vieni [[žmogus|žmonės]] garsūs, kiti verti tokie būti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]].
# Visada atsiras [[žmogus|žmonių]], kurie suteiks tau [[skausmas|skausmą]]. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]].
# Visas [[žmogus|žmogaus]] [[nuodėmė|nuodėmes]] atperka jo [[žmogiškumas]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Viskas [[žmogus|žmogaus]] [[rankos]]e. Todėl jas reikia kaip galima dažniau plauti. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]].
===Ž===
eilutė 173 ⟶ 167:
# [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus|Žmogui]] reikia [[tikslas|tikslo]] – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys [[norai|norėti]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# [[Žmogus|Žmogui]] viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus|Žmoguje]] viskas turi būti [[grožis|gražu]]: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]].
# [[Žmogus]], atkakliai kartojantis nesąs [[kvailys]], paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]].
eilutė 183 ⟶ 177:
# [[Žmogus]] – [[gamta|gamtos]] tvarinys, jojantis jai ant sprando. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]].
# [[Žmogus]] gimsta ne tam, kad vilktų grandines, bet tam, kad išskleistų sparnus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus]] iš tiesų panašus į [[beždžionė|beždžionę]]: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# [[Žmogus]], jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]].
eilutė 198 ⟶ 192:
# [[Žmogus]] nebus [[laisvė|laisvas]], jeigu nemokės valdyti savęs. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]].
# [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai nedaro nieko. – [[W. Magee]].
# [[Žmogus]] negali gyventi atsiskyręs, jam reikia [[bendravimas|bendrauti]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus]] negali griauti to, ko pats negali sukurti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]].
# [[Žmogus]] negali nuskriausti kito žmogaus – jis gali nusiskriausti tik pats. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]].
eilutė 204 ⟶ 198:
# [[Žmogus]] neturi pasirinkimo, – jis turi būti žmogumi. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]].
# [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# [[Žmogus]] pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus]] per [[klystkelis|klystkelius]] suranda tikrą [[kelias|kelią]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus]] pernelyg mirtingas [[nemirtingumas|nemirtingumo]] pažinimui. – [[Seneka]].
# [[Žmogus]] privalo išmokti suprasti kitų žmonių motyvus, jų iliuzijas ir kančias. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# [[Žmogus]] savo [[tikėjimas|tikėjimu]] ir [[drąsa]] nugali net pačiomis sunkiausiomis [[aplinkybė]]mis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai [[abejonė|abejonei]], tuoj žus. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus]], sugebantis pastebėti [[reiškinys|reiškinį]], gali rasti ir [[priežastis|priežastį]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
# [[Žmogus]] sužlunga tik pats. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]].
eilutė 216 ⟶ 210:
# [[Žmogus]] tampa žmogumi tik tarp žmonių. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]].
# [[Žmogus]] – tokia [[pralaimėjimas|pralaimėjimų]] sankaupa, kad jį lengvai apsvaigina ir mažos [[pergalė]]s. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]].
# [[Žmogus]] tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą [[kelias|kelią]], – jį parodo [[sąžinė]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus]] turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima suprasti: kitaip nemąstytų apie juos. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus]] turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. – [[Vang Čungas]].
# [[Žmogus]] – vien [[santykiai|santykių]] mazgas. Ir tik santykiai turi žmogui reikšmės. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]].
# [[Žmogus]] visada esti tokio [[amžius|amžiaus]], kokia yra dvasia: [[senatvė]] prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – [[Anri Periušo|A. Periušo]].
# [[Žmogus]] visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti. – [[Karlas Jaspersas|K. Jaspersas]].
# [[Žmogus|Žmogų]] suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus|Žmogų]] sukuria [[gamta]], bet išugdo ir subrandina [[visuomenė]]. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]].
# [[Žmogus|Žmogų]] vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]].
# [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]].
# [[Žmogus|Žmonėms]] būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus|Žmonėms]] būtų geriau būti panašiems į žvėris... Jie turėtų labiau pasikliauti savo intuicija. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# [[Žmogus|Žmonėms]], nesiklausantiems [[patarimas|patarimų]], neįmanoma padėti. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]].
eilutė 233 ⟶ 227:
# [[Žmogus|Žmonės]] buvo sukurti tam, kad juos mylėtų, o [[daiktas|daiktai]] buvo sukurti tam, kad jais naudotųsi. Šiandien pasaulyje tiek chaoso yra dėl to, kad mes naudojamės žmonėmis, o mylime daiktus. – [[Dalai Lama XIV]].
# [[Žmogus|Žmonės]] yra sukurti vieni kitiems. – [[Markas Aurelijus]].
# [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus|Žmonės]], kenčiantys dėl [[trūkumas|trūkumų]], ypač [[dvasia|dvasios]] sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą [[nuomonė|nuomonę]]. Šitaip, atrodo, geradarė [[gamta]] visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia [[puikybė|puikybę]] kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žmogus|Žmonės]], kurie patiria per daug [[džiaugsmas|džiaugsmo]], neišvengiamai bunka. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]].
# [[Žmogus|Žmonės]] labai anksti suvokia savo [[gyvenimo prasmė|gyvenimo prasmę]]. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]].