Džiaugsmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eduardas-irl (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
3 eilutė:
== Sentencijos ==
# [[Aistra|Aistros]] nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių [[nelaimė]]s ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] šaltinis. – [[Deni Didro|D. Didro]].
# Didelį [[džiaugsmas|džiaugsmą]] galima iškovoti tik dideliu [[darbas|darbu]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Didžiausia [[laimė]] ir [[džiaugsmas|džiaugsmai]] gyvenimo tyriausi galų gale išsenka. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Didžiausias [[gyvenimas|gyvenimo]] [[džiaugsmas]] – jausti, kad esi reikalingas ir artimas [[žmogus|žmonėms]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]].
# [[Džiaugsmas]] ir [[skausmas]], mintis nerami,/ Audrina protą [[kančia]] maloni./ Žavesį keičia sunkus liūdesys, –/ Jeigu tu [[meilė|myli]], [[laimė|laimingas]] esi. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Džiaugsmas]] yra visko pradžia ir visko pasireiškimas. Tik apsireiškęs džiaugsmas yra [[gyvenimas]]. Tiek, kiek yra džiaugsmo, tiek yra ir gyvenimo. Tiek vertingas yra gyvenimas, kiek jame yra džiaugsmo. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]].
# [[Džiaugsmas]] regėti ir suprasti yra gražiausia gamtos dovana. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
20 eilutė:
# [[Kančia]] – natūralus [[laimė|laimės]] ir [[džiaugsmas|džiaugsmo]] antipodas. – [[Eduardas Mieželaitis|E. Mieželaitis]].
# Kas daro [[gerumas|gera]] kitam, daro gera pats sau, ir čia svarbu ne padariniai, o pats geradarystės aktas, nes jau vien geradarystės suvokimas teikia didelį [[džiaugsmas|džiaugsmą]]. – [[Seneka]].
# Kiekvienas [[kančia|kenčia]], kai [[darbas|dirba]] tik sau. Dirbdamas kitų labui, [[žmogus]] dalijasi su jais ir savo [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Miegojau ir sapnavau, kad [[gyvenimas]] – [[džiaugsmas]]. Prabudau ir pamačiau, kad gyvenimas – [[pareiga]]. Ėmiausi veiklos ir supratau – pareiga yra džiaugsmas. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]].
# [[Mokytojas]], galintis išugdyti auklėtinių sugebėjimą dirbti su [[džiaugsmas|džiaugsmu]], apvainikuotas laurais. – [[Elbertas Grimas Habardas|E. G. Habardas]].
31 eilutė:
# Svarbiausias tikros [[išmintis|išminties]] požymis – mokėti nuolat ir nuoširdžiai [[džiaugsmas|džiaugtis]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, [[žmogus]] taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik [[džiaugsmas]] ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats [[gyvenimas]] neteko skonio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# Tik tas patiria [[džiaugsmas|džiaugsmą]], kas gali padėti savo artimui. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Tiktai [[meilė]] gali pažadinti [[džiaugsmas|džiaugsmą]], paskatinti jį kurti vis naujas ir naujas visko formas… – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]].
# Tikras [[džiaugsmas]] – dalykas rimtas. – [[Seneka]].
41 eilutė:
# Viso gyvenimo [[džiaugsmas|džiaugsmai]] – [[kūryba|kūryboje]]. Kurti – reiškia nugalėti [[mirtis|mirtį]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]].
# [[Žmogus|Žmonės]], kurie patiria per daug [[džiaugsmas|džiaugsmo]], neišvengiamai bunka. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
 
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===