Čakas Palanikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Kai supranti, kad tai ką pasakoji yra tik istorija, daugiau to neatsitiks, kai suvoki, jog tavo papasakota istorija yra tik žodžiai, kai gali tiesiog sutrupinti ir išmesti savo [[praeitis|praeitį]] į šiukšlių dėžę - tada galime išsiaiškinti, kuo ketini būti.

# Kai tau trisdešimt, didžiausias tavo [[priešas]] esi tu pats.

# Kaip patetiška, kad negalime gyventi su dalykais, kurių nesuprantam. Kaip mums reikia visko surūšiuoto, paaiškinto ir dekonstruktuoto.

# [[Kankinimas]] yra kankinimas ir [[pažeminimas]] yra pažeminimas tik tada, kai pasirenki tai iškęsti.

# Kartais geriausias kelias susitvarkyti su mėšlu – tiesiog nelaikyti savęs vertingu mažu prizu.

# Kempinė neturi blogų dienų.

====L====

# Leonardo „Mona Liza“ yra tik tūkstančių tūkstančiai dažų dėmelių. Mikelandželo „Dovydas“ yra tik milijonų milijonai plaktuko smūgių. Mes visi esame tik tvarkingai sustatyti milijonai kąsnelių.

# Žvelgiant į [[praeitis|praeitį]] viskas atrodo smagiau, smagiau, gražiau ir šalčiau. Jei esi pakankamai toli, gali juoktis iš bet ko.

# Nė viena detalė nėra per smulki, jog apie ją neparašytum.

# Man reikia sukilti prieš save. Tai priešinga nei eiti paskui savo laimę. Man reikia padaryti, ko labiausiai bijau.

# Tie žmonės taip bijo tylos. Tie mano kaimynai. Tie garsoholikai. Tie tylofobikai.

# Kuo žemiau krisi, tuo aukščiau skrisi.

# Las Vegasas atrodo taip, lyg įsivaizduotum rojų naktį.