Čakas Palanikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Kuo žemiau krisi, tuo aukščiau skrisi.

====L====

# Leonardo „Mona Liza“ yra tik tūkstančių tūkstančiai dažų dėmelių. Mikelandželo „Dovydas“ yra tik milijonų milijonai plaktuko smūgių. Mes visi esame tik tvarkingai sustatyti milijonai kąsnelių.

====M====

# Man reikia sukilti prieš save. Tai priešinga nei eiti paskui savo laimę. Man reikia padaryti, ko labiausiai bijau.

# Tie žmonės taip bijo tylos. Tie mano kaimynai. Tie garsoholikai. Tie tylofobikai.

# Šešis mėnesius negalėjau užmigti. Kai tau nemiga, niekas nėra tikra. Viskas yra labai toli. Viskas tėra kopijų kopijos kopija.

# Tam, jog pamirštum bendrą vaizdą, į viską reikia pažvelgti atvirkščiai. Jeigu nori uždaryti tos situacijos duris, palaidok save smulkiose detalėse.

# Tam, jog išgelbėtų pasaulį, Jėzus Kristus ant kryžiaus iškentėjo trisdešimt šešias valandas. Esu pasiruošęs pragare iškentėti visą amžinybę, dėl to paties tikslo.

# Tai Didysis brolis, šokantis ir dainuojantis, lesinantis tave, taigi tavo protas niekada nebus pakankamai alkanas mąstymui.

# Visi mano draugai su Autopilotu ir telefonais, jie visą laiką skambina vieni kitiems ir palieka priminimus apie tai, kas turėtų įvykti. Paliekame priminimus ir sau. Einame į parduotuvę, ten, kur pasiruošę išgraviruoti bet kokį šūdą ant sidabrinės lėkštelės ar rašiklio. Gauname priminimus kiekvienam specialiam įvykiui, nes toks gyvenimas mums yra per greitas. Perkame visus tuos paveikslėlių rėmelius, kuriuose gali įrašyti garso žinutę. Viską įrašome į vaizdajuostę. Na, dabar yra visi tie skaitmeniniai fotoaparatai, jog galėtume kiekvienam į elektroninį paštą nusiųsti savo nuotraukas. Šis amžius atitinka nuobodžių atostogų skaidrių peržiūrą. Organizuojam ir reorganizuojam. Įrašom ir archyvuojam.

# Man patinka būti su žmonėmis. Bet man reikia scenarijaus, rolės, kažko, kas padės įveikti mano baimę atsisakyti rizikos arba gėdą.