Čakas Palanikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
40 eilutė:
# Kai kurie [[žmogus|žmonės]] yra tiesiog gimę žmonėmis. Likusieji praleidžia visą gyvenimą, kad taptų tokiais.
# Kai [[žmogus|žmonės]] šoka pagal gaisrinės sirenas ir ginklų šūvius, kažkas negerai.
# Man patinka būti su [[žmogus|žmonėmis]]. Bet man reikia scenarijaus, rolės, kažko, kas padės įveikti mano baimę atsisakyti rizikos arba gėdą.
# [[Žmogus|Žmonės]] naudoja tai, ką vadina [[telefonas|telefonu]], nes jie nekenčia būti kartu ir jie per daug bijo pasilikti vieni.
===Kitos===
eilutė 111 ⟶ 112:
# Leonardo „Mona Liza“ yra tik tūkstančių tūkstančiai dažų dėmelių. Mikelandželo „Dovydas“ yra tik milijonų milijonai plaktuko smūgių. Mes visi esame tik tvarkingai sustatyti milijonai kąsnelių.
====M====
# Man reikia [[sukilimas|sukilti]] prieš save. Tai priešinga nei eiti paskui savo laimę. Man reikia padaryti, ko labiausiai bijau.
# Marlos [[širdis]] atrodė taip, kaip mano veidas. Pasaulio atmata ir šiukšlė. Panaudota šikpopieriaus skiautė, kurios niekas nė nesivargintų perdirbti.
# Mes gyvenam ir mirštam, ir visa kita tėra [[iliuzija]].
eilutė 172 ⟶ 174:
# Nė viena detalė nėra per smulki, jog apie ją neparašytum.
# Man reikia sukilti prieš save. Tai priešinga nei eiti paskui savo laimę. Man reikia padaryti, ko labiausiai bijau.
# Tie žmonės taip bijo tylos. Tie mano kaimynai. Tie garsoholikai. Tie tylofobikai.
# Šešis mėnesius negalėjau užmigti. Kai tau nemiga, niekas nėra tikra. Viskas yra labai toli. Viskas tėra kopijų kopijos kopija.
eilutė 179 ⟶ 180:
# Tam, jog išgelbėtų pasaulį, Jėzus Kristus ant kryžiaus iškentėjo trisdešimt šešias valandas. Esu pasiruošęs pragare iškentėti visą amžinybę, dėl to paties tikslo.
# Tai Didysis brolis, šokantis ir dainuojantis, lesinantis tave, taigi tavo protas niekada nebus pakankamai alkanas mąstymui.
 
# Visi mano draugai su Autopilotu ir telefonais, jie visą laiką skambina vieni kitiems ir palieka priminimus apie tai, kas turėtų įvykti. Paliekame priminimus ir sau. Einame į parduotuvę, ten, kur pasiruošę išgraviruoti bet kokį šūdą ant sidabrinės lėkštelės ar rašiklio. Gauname priminimus kiekvienam specialiam įvykiui, nes toks gyvenimas mums yra per greitas. Perkame visus tuos paveikslėlių rėmelius, kuriuose gali įrašyti garso žinutę. Viską įrašome į vaizdajuostę. Na, dabar yra visi tie skaitmeniniai fotoaparatai, jog galėtume kiekvienam į elektroninį paštą nusiųsti savo nuotraukas. Šis amžius atitinka nuobodžių atostogų skaidrių peržiūrą. Organizuojam ir reorganizuojam. Įrašom ir archyvuojam.
 
# Man patinka būti su žmonėmis. Bet man reikia scenarijaus, rolės, kažko, kas padės įveikti mano baimę atsisakyti rizikos arba gėdą.
# Prislopinti dundantys dialogai ateina pro sienas. O tada juoko choras. Tada dar daugiau dundesio. Dauguma juoko televizijoje buvo įrašyta ankstyvaisiais 1950-aisiais. Šiais laikais dauguma žmonių, kuriuos girdi juokiantis per TV, yra mirę.
# Vis dėl to jis nusipelnė mirties. Jis pavadino mane šikna.