Čakas Palanikas: Skirtumas tarp puslapio versijų

# [[Šiukšlės|Šiukšlių]] rūšiavimas ir [[greitis|greičio]] mažinimas – tai mėšlas. Tai tas pats, kas mestum rūkyti prieš mirtį. – ''„Kovos klubas“''.

====T====

# Tai yra [[laisvė]]. Neturėti ko prarasti yra laisvė. – ''„Kovos klubas“''.

# Tai yra pasyvi [[agresija]] aktyve.

# Tai, ką [[meilė|myli]], ir tai, kas myli tave, niekada nebūna tas pats asmuo.

# Taip, atsitinka siaubingi dalykai, bet kartais tie siaubingi dalykai išgelbėja tave.

# Tėvas visada sakydavo: „Vesk anksčiau, kol [[seksas]] netapo nuobodus, kitaip niekada nevesi“. Motina kartodavo: „Niekada nepirk daiktų su plastmasiniu užtrauktuku.“ Mano tėvai niekada nėra pasakę nieko, ką norėtųsi išsiuvinėti ant pagalvėlės.

# [[Tėvas|Tėvystė]] ir [[motina|motinystė]] tampa masių opiumu.

# Tiesa ta, jog gali likti [[našlaitis|našlaičiu]] vėl ir vėl ir vėl. Tiesa ta, jog liksi. Paslaptis ta, jog kaskart tau skaudės vis mažiau ir mažiau, kol visai nejausi.

# Tiesiog klausk savęs: ko Jėzus nedarytų?

# To, ko nesupranti, gali suprasti bet kaip.

# [[Tobulinimas|Tobulinti]] save – tai masturbacija. Naikinti save gali būti išeitis.

# Tu nesi graži ir unikali snieguolė. Tu esi tokia pati yranti [[materija]] kaip ir visi, mes visi esame tokio pačio komposto dalis. – ''„Kovos klubas“''.

# Tu turi pamatyt, kaip pirmasis muilas buvo pagamintas iš sudegintų didvyrių. Susimąstyk apie [[gyvūnas|gyvūnus]], su kuriais bandomi produktai. Susimąstyk apie beždžiones, paleidžiamas į kosmosą. Be jų mirties, jų skausmo, be jų aukos, mes nieko neturėtumėm.

# Žurnalistas ieško istorijos. [[Novelistas]] ją įsivaizduoja. Smagu tai, jog jūs net neįsivaizduojate, kiek laiko novelistas praleidžia su žmonėmis tam, jog sukurtų tą vienišą balsą. Tą izoliuotą pasaulį. Sunku dauguma mano novelių pavadinti beletristika.

# Žvelgiant į [[praeitis|praeitį]] viskas atrodo smagiau, smagiau, gražiau ir šalčiau. Jei esi pakankamai toli, gali juoktis iš bet ko.

# Visi mano draugai su Autopilotu ir telefonais, jie visą laiką skambina vieni kitiems ir palieka priminimus apie tai, kas turėtų įvykti. Paliekame priminimus ir sau. Einame į parduotuvę, ten, kur pasiruošę išgraviruoti bet kokį šūdą ant sidabrinės lėkštelės ar rašiklio. Gauname priminimus kiekvienam specialiam įvykiui, nes toks gyvenimas mums yra per greitas. Perkame visus tuos paveikslėlių rėmelius, kuriuose gali įrašyti garso žinutę. Viską įrašome į vaizdajuostę. Na, dabar yra visi tie skaitmeniniai fotoaparatai, jog galėtume kiekvienam į elektroninį paštą nusiųsti savo nuotraukas. Šis amžius atitinka nuobodžių atostogų skaidrių peržiūrą. Organizuojam ir reorganizuojam. Įrašom ir archyvuojam.

# Vis dėl to jis nusipelnė mirties. Jis pavadino mane šikna.

# Viskas, kuo kada nors didžiavaisi, bus išmesta lauk.

# Tu užaugi, kad taptum gyvu tėvų apribojimų įrodymu. Jų mažiau-nei-šedevru.