Karlosas Ruisas Safonas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
2 eilutė:
[[Vaizdas:Carlos Ruiz Zafón - 002.jpg|thumb|Karlosas Ruisas Safonas]]
==Sentencijos==
===Apie moteris===
# Argumentų kalbėti [[tiesa|tiesą]] visai nedaug, o [[melas|meluoti]] – daugybė. – ''„Vėjo šešėlis“''.▼
# Egzistuojame, tol, kol mus kas nors [[prisiminimas|prisimena]]. – ''„Vėjo šešėlis“''.▼
# [[Mirtis]] man asocijavosi su keista nepažįstama ranka, – prekybos agentas, išsivedantis motinas, valkatas ar devintą dešimtį perkopusius kaimynus, lyg būtų kalbama apie pragarišką loteriją. Į galvą netilpo, kad mirtis gali vaikščioti šalia, žmogišku pavidalu, pavydo apnuodyta širdimi, tviskančia uniforma ar munduru, stovėti eilėse prie kino filmų, juokauti užeigose arba rytais vestis vaikus pasivaikščioti po Siudadelos parką, o popietėmis ką nors numarinti Montijuko pilies belangėje ar be jokių apeigų užkasti bevardį kūną bendroje duobėje. – ''„Vėjo šešėlis“''.▼
# [[Moteris]] – sumaištis ir labirintas. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# [[Moteris|Moterys]] – lyg elektros srovė – nebūtina žinoti, kaip veikia, kad nupurtytų. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# [[Moteris|Moters]] širdis – tai subtilybių labirintas, besivaržantis su netašytu gudraus vyro mąstymu. – ''„Vėjo šešėlis“''.
===Kitos===
▲# Argumentų kalbėti [[tiesa|tiesą]] visai nedaug, o [[melas|meluoti]] – daugybė. – ''„Vėjo šešėlis“''.
▲# Egzistuojame, tol, kol mus kas nors [[prisiminimas|prisimena]]. – ''„Vėjo šešėlis“''.
▲# [[Mirtis]] man asocijavosi su keista nepažįstama ranka, – prekybos agentas, išsivedantis motinas, valkatas ar devintą dešimtį perkopusius kaimynus, lyg būtų kalbama apie pragarišką loteriją. Į galvą netilpo, kad mirtis gali vaikščioti šalia, žmogišku pavidalu, pavydo apnuodyta širdimi, tviskančia uniforma ar munduru, stovėti eilėse prie kino filmų, juokauti užeigose arba rytais vestis vaikus pasivaikščioti po Siudadelos parką, o popietėmis ką nors numarinti Montijuko pilies belangėje ar be jokių apeigų užkasti bevardį kūną bendroje duobėje. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# Nėra mirusių kalbų, yra tik į letargo miegą nugrimzdę [[protas|protai]]. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# [[Paryžius]] – vienintelis pasaulio miestas, kuriame numirti iš bado vis dar laikoma menu. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# [[Paslaptis]] vertinga tiek kiek žmonės, dėl kurių ją saugome. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# [[Pinigai]] panašūs į virusą: pas ką jų prisikaupia, to siela ima pamažu pūti, būtina perpilti kraują. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# Tą akimirką, kai susimąstai, ar tikrai žmogų [[meilė|myli]], jau liaujiesi jį mylėjęs. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# [[Vyras|Vyriškis]] įkaista lyg lemputė: tai raudonas, tai jau atšalęs, pakanka tik pūstelėti. [[Moteris|Moterys]] – atvirkščiai, ir tai mokslo įrodyta, įkaista pamažu kaip laidynė. Ant lėtos ugnies. Be jeigu jau užsidegė, niekas jos nesuturės. Lyg kokia aukštakrosnė. – ''„Vėjo šešėlis“''.
| |||