Karlosas Ruisas Safonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
19 eilutė:
# [[Paslaptis]] vertinga tiek kiek žmonės, dėl kurių ją saugome. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# [[Pinigai]] panašūs į virusą: pas ką jų prisikaupia, to siela ima pamažu pūti, būtina perpilti kraują. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# Remiantis [[statistika]], daugiau žmonių [[mirtis|miršta]] lovoje nei apkasuose. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# Tą akimirką, kai susimąstai, ar tikrai žmogų [[meilė|myli]], jau liaujiesi jį mylėjęs. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# [[Vyras|Vyriškis]] įkaista lyg lemputė: tai raudonas, tai jau atšalęs, pakanka tik pūstelėti. [[Moteris|Moterys]] – atvirkščiai, ir tai mokslo įrodyta, įkaista pamažu kaip laidynė. Ant lėtos ugnies. Be jeigu jau užsidegė, niekas jos nesuturės. Lyg kokia aukštakrosnė. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# [[Žmogus|Žmonės]] – kaip loterijos prizai: šalia mūsų jie tik tam, kad įgyvendintų mūsų paikas iliuzijas. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# Žmonės mėgsta malti liežuviu. [[Žmogus]] išsivystė ne iš beždžionės, o veikiau iš vištos. – ''„Vėjo šešėlis“''.
# Žmonės, neturintys savo [[gyvenimas|gyvenimo]], amžinai kišasi į kitų. – ''„Vėjo šešėlis“''.