Kančia: Skirtumas tarp puslapio versijų

# [[Mirtis|Mirti]] taip pat natūralu kaip ir gimti. Kas miršta už svarbų reikalą, panašus į sužeistąjį karštame mūšyje, iš pradžių beveik nejaučiantį skausmo. Todėl užvaldytasis gražių sumanymų tikrai išvengs mirties [[kančia|kančių]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].

# Nuo [[kančia|kančios]] žmonės dažniausiai bėga į ateitį. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]].

# Praradę saiką, vadinamieji [[malonumas|malonumai]] virsta [[kančia]]. – [[Seneka]].

# Reikia patirti [[meilė|meilę]] prieš susiduriant su [[moralė|morale]]. Kitaip neišvengsi [[kančia|kančios]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]].

# [[Žmogus]], priverstas gyventi tik vienas pats ir galvoti tik apie save, nepakeliamai [[kančia|kenčia]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]].

# Žmonės, kurie jus įžeidė ir įskaudino, patys [[kančia|kenčia]]. Jie tiesiog pasiklydę šiame gyvenime – atsiminkite tai, ir jų griežtai neteiskite. – [[Luiza Hei|L. Hei]].

== Antikiniai posakiai ==

# Tantalo kančios (nepakeliamos [[kančia|kančios]] dėl to, kad trokštamas [[tikslas]] yra arti, o jį pasiekti neįmanoma. Tantalas – sen. graikų mitų personažas – Lydijos ar Frygijos Sipilo miesto karalius, užrūstinęs dievus, už tai pasmerktas Hade kentėti amžiną badą ir troškulį).

===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===

# [[Kančia|Kentėti]] – dar nereiškia mirti.

===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===

# Kur nėra [[kančia|kančių]], nėra ir [[malda|maldų]].

===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===

# [[Galvojimas|Galvosi]] vėliau – [[Kentėjimas|kentėsi]] anksti.

# Tai, ką buvo kartu [[Kančia|iškęsti]], gali būti [[Saldumas|saldu]] [[Prisiminimai|prisiminti]].

== Nuorodos ==

{{Vikipedija}}