Darbas: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Pratink [[mokinys|mokinį]] dirbti, priversk jį ne tik pamilti [[darbas|darbą]], bet taip su juo susigyventi, kad šis taptų jo antrąją prigimtim; įpratink jį viską išmokti tik savo jėgomis; kad jis savarankiškai mąstytų, ieškotų, reikštųsi, lavintų savo snaudžiančias jėgas, ugdytųsi ištvermę. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]].

# Proto būsena, kuri leidžia žmogui atlikti tokio pobūdžio [[darbas|darbą]], yra panaši į religinio maldininko arba įsimylėjėlio. Kasdieninės pastangos atsiranda be sąmoningo ketinimo ar programos, o tiesiai iš širdies. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].

===R===

# Reikia mėgti tai, ką darai, ir tada [[darbas]] – dargi grubiausias – pakyla iki kūrybos. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]].

# Visi nuostabūs [[jausmas|jausmai]] pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą [[darbas|darbą]]. – [[Džeimsas Raselas Lovelis|Dž. R. Lovelis]].

# Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. – [[Stendalis]].

===Ž===

# [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].

# Tik [[darbas]] yra [[turtas|turto]] šaltinis.

# [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės.

===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===

# [[Darbas]] išsiplečia tiek, kiek turima laiko jį užbaigti.

# Kur milijonai pametė [[darbas|dirbę]], ten tyčia tu pabandyk.

# Niekada nesiųsk berniuko padaryti vyro [[Darbas|darbą]].

===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]===

# Pradėk nuo mažo [[darbas|darbo]] – padarysi didelį.

===[[Baškirų patarlės ir priežodžiai|Baškirų]]===

# Nuo [[tinginystė|tinginiavimo]] – liga, nuo [[darbas|darbo]] – sveikata.

===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]===

# Mes turime teisę į [[darbas|darbą]], o ne to darbo vaisius.

# Nesiimti jokių [[darbas|darbų]] – tai pirmas [[išmintis|išminties]] požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis.

# Turtas palieka [[mirtis|mirusį]] žmogų prie slenksčio, draugai ir giminės – prie kapo, tik geri ir blogi [[darbas|darbai]] lydi jį ir po mirties.

===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]===

# Nežiūrėk, kaip [[darbas]] pradėtas. Žiūrėk, kaip jis pabaigtas.

===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]===

# Garbingas žmogus kalba [[darbas|darbais]], niekingas pliauškia [[liežuvis|liežuviu]].

# Tikroji gerų [[darbas|darbų]] vertė – noras, kad šie liktų nežinomi.

# [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi.

===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]===

# Ne tam [[garbė]], kuris pradėjo [[darbas|darbą]], bet tam, kuris jį baigė.

===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===

# Ankstyvas [[darbas]] – trigubas vaisius.

# [[Žodis|Žodžiais]] [[darbas|darbo]] neatliksi.

# [[Žodis|Žodžiu]] ąžuolus varto, [[darbas|darbu]] ir skiedros nepakelia.

===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===

# [[Arklys]], kuriam yra atimtas jo maistas, [[Darbas|nedirbs]].

# [[Darbas]] nugali visus dalykus.

# Su daugybe rankų didžiulis [[darbas]] padaromas lengvai.

===[[Persų patarlės ir priežodžiai|Persų]]===

# Dabar daryk mažus [[darbas|darbus]]; tada pas tave ateis dideli darbai ir paprašys, kad tu juos padarytum.

===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]===

# Kam [[darbas]] – džiaugsmas, tam [[gyvenimas]] – laimė.

# Kas [[darbas|nedirba]], tas [[valgymas|nevalgo]].

===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]===

# [[Pradžia|Pradėk]] ne nuo didelių užmojų, o nuo mažo [[darbas|darbelio]].

===[[Žemaičių patarlės ir priežodžiai|Žemaičių]]===

# [[Valgymas|Ėdu]] kaip pons, [[Darbas|dirbu]] kaip šėtons.

# Ju skubini Ju subini.

===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]===

# Būk [[išmintis|išmintingas]] ne [[žodis|žodžiais]], o savo [[darbas|darbais]].

==Merfio dėsniai==

# Bet kuris [[darbas]] truks ilgiau nei įsivaizduojate.