Viktoras Franklis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
10 eilutė:
# Žmogus, suvokęs [[atsakomybė|atsakomybę]] už laukiantį darbą ar laukiantį mylimą žmogų, niekada pats neišsižadės [[gyvenimas|gyvenimo]]. Jis žino savo būties „kam?“ – todėl galės pakelti bemaž bet kokį „kaip“.
===Apie kančią===
# Jei [[gyvenimas]] apskritai turi [[prasmė|prasmę]], prasmę privalo turėti ir [[kančia]]. Juk kančia irgi yra gyvenimo dalis – kaip likimas ir [[mirtis]]. Tik kančia ir mirtis paverčia žmogaus būtį visuma.
# Kartais [[kančia]] atlėgsta tą akimirką, kai jai randama prasmė, pavyzdžiui, [[pasiaukojimas]].
# Priklausomai nuo to, ar žmogus išlieka tvirtas ir narsus, garbingas ir nesavanaudiškas, ar žūtbūtinėje kovoje dėl gyvasties pamiršta savo žmogišką kilmę ir galutinai pavirsta bandos gyvuliu, – priklausomai nuo to, jis arba realizuoja skaudžios padėties ir sunkaus likimo jam siūlomas vertybių galimybes, arba jas praranda; priklausomai nuo to, jis būna "vertas" savo [[kančia|kančios]] arba ne.
# Tuo, kaip žmogus pasitinka neišvengiamą [[likimas|likimą]], o kartu su šiuo likimu ir jo skiriamą [[kančia|kančią]], – kaip tik tuo atsiskleidžia daugybė galimybių prasmingai formuoti gyvenimą net sunkiausiomis aplinkybėmis, net paskutinę gyvenimo minutę.
===Apie meilę===
# Mane nusmelkia mintis, kad pirmąsyk gyvenime patiriu, jog [[tiesa]] yra tai, ką tokia daugybė mąstytojų skelbė kaip savo gyvenimo išminties galutinę išvadą ir ką apdainavo tokia daugybė poetų; tiesa yra tai, kad [[meilė]] yra galutinė ir didžiausia aukštuma, kurion pakilti geba žmogaus būtis.
| |||