Kančia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
10 eilutė:
# [[Gyvenimas]] yra įsisąmoninta [[kančia]], o geriausiai tos kančios atmainas perpranta savižudiški [[kūrėjas|kūrėjai]]. – [[Ričardas Gavelis|R. Gavelis]].
# Jau esu sakęs, kad už [[kančia|kančios]] visuomet slypi tik kančia. Tačiau dar išmintingiau būtų teigti, kad už kančios visuomet slypi siela. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Jei [[gyvenimas]] apskritai turi [[prasmė|prasmę]], tai prasmę privalo turėti ir [[kančia]]. Juk kančia irgi yra gyvenimo dalis – kaip ir likimas, ir [[mirtis]]. Tik kančia ir mirtis paverčia žmogaus būtį visuma. – [[
# [[Kančia]] bei [[darbas]] yra du tikri žmogaus veidai. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# [[Kančia]] – natūralus [[laimė|laimės]] ir [[džiaugsmas|džiaugsmo]] antipodas. – [[Eduardas Mieželaitis|E. Mieželaitis]].
41 eilutė:
# [[Žmogus]], priverstas gyventi tik vienas pats ir galvoti tik apie save, nepakeliamai [[kančia|kenčia]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]].
# Žmonės, kurie jus įžeidė ir įskaudino, patys [[kančia|kenčia]]. Jie tiesiog pasiklydę šiame gyvenime – atsiminkite tai, ir jų griežtai neteiskite. – [[Luiza Hei|L. Hei]].
== Antikiniai posakiai ==
# Tantalo kančios (nepakeliamos [[kančia|kančios]] dėl to, kad trokštamas [[tikslas]] yra arti, o jį pasiekti neįmanoma. Tantalas – sen. graikų mitų personažas – Lydijos ar Frygijos Sipilo miesto karalius, užrūstinęs dievus, už tai pasmerktas Hade kentėti amžiną badą ir troškulį).
| |||