Lietuvių mįslės: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''''Mįslė''' – alegorinis posakis, reikalaujantis atminti, įspėti.''

{{ABC}}

# Anoj pusėj marių širmi žirgai žvengia, kitoj pusėj marių – kamanos blizga. (''Žaibas ir griaustinis'')

# Ant bobulės grytelės kabo duonos riekelė: šunys loja – pasiekti negali. (''Mėnulis'')

# Auksinis obuolėlis pro langą šviečia. (''Saulė'')

# Aukso lenta praskilo, visas pasaulis sukilo. (''Saulė patekėjo'')

# Auksu mesta, sidabru austa, deimanto peiliu rėžta. (''Vaivorykštė'')

 

# Be kojų, be rankų vartus atkelia. (''Vėjas'')

# Be kojų, be sparnų į medį įskrido. (''Sniegas'')

# Be rankų, be kojų, o gražiai piešia. (''Šaltis'')

# Be rankų, be kojų palangiais beldžiasi, į vidų prašosi. (''Vėjas'')

# Be sparnų lekia, be kojų bėga. (''Vėjas'')

# Brolis vėlai gulas, sesuo anksti kelias. (''Mėnulis ir saulė'')

 

# Čia yra, čia nėra, bet niekuomet nežūna. (''Mėnulis'')

# Dega visą dieną, bet nesudega. (''Saulė'')

# Devynspalvis vandeninis kaspinas. (''Vaivorykštė'')

# Dvylika broliukų viena juosta susijuosę. (''Mėnesiai'')

 

# Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nešnabžda. (''Šešėlis'')

# Eina per vandenį – netekši, Eina per žemę – pėdų nedaro. (''Šešėlis'')

# Einu vienas — pažiūriu, kad dviese. (''Šešėlis'')

# Ėjau naktį, pamečiau sagtį, mėnuo rado, saulė pagavo. (''Rasa'')

# Ėjo pana per pievą, pametė perlų karolius, mėnuo rado, saulė surinko. (''Rasa'')

# Gale gryčios raguolis kabo. (''Mėnulis'')

# Gale lauko bačka trūko. (''Saulė'')

# Gale lauko ramunių puodas verda. (''Saulė'')

# Glėbiu nepaimsi, saujoj neišlaikysi, kai bėga – nesuturėsi. (''Vanduo'')

# Ilgas ir plonas žolėje pasislepia. (''Lietus'')

# Ir plonas, ir ilgas, o kai ant žemės atsisėda – nesimato. (''Lietus'')

# Iš seno jaunas, iš jauno senas, ir taip nuo amžių jisai gyvena. (''Mėnulis'')

# Juoda karvė subliovė, – visą svietą<ref>Pasaulį, žemę</ref> sugriovė. (''Naktį visi sugula'')

# [[Juoda]] karvė visus gyvius pargriovė. (''Naktis'')

# [[Juodas]] jautis dangų laižo. (''Audros debesys'')

# [[Juodas]] katilas, pilnas varškės prikratytas. (''Dangus ir žvaigždės'')

# Kai mėlynas – juokiasi, kai pilkas – verkia. (''Dangus'')

# Kas vakarą miršta, o rytą gimsta. (''Diena'').

# Kur tu bėgi rangytine? Kas tau darbo nuskustine! (''Upė ir pieva'')

 

# Laukas [[arklys]] per vartus žiūri. (''Mėnulis'')

# Laukas nematuotas, avys neskaičiuotos, piemuo raguotas. (''Dangus, žvaigždės, mėnulis'')

# Lekiu kaip ponas, tupiu kaip sakalas, visi manim džiaugiasi, bet po kojomis mindo. (''Sniegas'')

# Liūtas kriokia, visa žemė dreba. (''Perkūnas'')

# Mane kviečia, manęs laukia, vos tik ateinu, iš kart visi slepiasi, kas? (''Lietus'')

# Manęs dažnai laukia, o kai ateinu – visi kaip patrakę nuo manęs bėga. (''Lietus'')

# Mėlynu mesta, rudu atausta, aukso peiliu rėžta. (''Aušra'')

# Močia pasislėpė, tėvas pasirodė. (''Saulė ir mėnulis'')

# Nei gimsta, nei auga, nei miršta, o yra. (''Akmuo'')

# Nei šertas, nei girdytas, o diena dienon tunka. (''Ledas'')

# Neturi sparnų – padangėm skrajoja, neturi kojų – po žemę slankioja. (''Lietus'')

# Nors mus supa ir spaudžia, bet jo nematom. (''Oras'')

# Pati plati, pats dar platesnis, viena duktė mato, kita žabalė<ref>Akla, žliba</ref>. (''Žemė, dangus, diena, naktis'')

# Penki tvartai vieni vartai. (''Pirštinė'')

# Pusė balta, pusė juoda, galuose raudona. (''Diena ir naktis'')

# Pušis linko, niekieno nelenkiama. (''Saulė leidžiasi'')

# Raudona ropė per dangų kopė, kuoduota pempė paskui ją tempė. (''Saulė ir debesys'')

# Rudenį gimsta, pavasarį miršta. (''Sniegas'')

# Seni kubilai, nauji dangčiai. (''Užšalusios balos'')

# Sidabro laukas be takų. (''Ežeras'')

# Skrenda, skrenda, bet žemėn nenusileidžia. (''Debesys'')

# Sukarpyta, sudraskyta, laukuose išmėtyta. (''Sniegas'')

# Šėmas jautis išgėrė vandens klaną. (''Šaltis'')

# Šiapus kalno sutemo, anapus prašvito. (''Saulė'')

# Šulinyje sūris. (''Mėnulis'')

# Šviesus mažas skritulėlis, bet ir šimtas arklių nepavežtų. (''Saulė'')

# Tarp dangaus ir žemės mėlyna juosta. (''Oras'')

# Toli žirgas žvengia, arti kamanos skamba. (''Perkūnas'')

# Už jūrų pušį kerta, pro langą skiedros lekia. (''Saulė'')

# Už kaimo grytelės kabo mėsos šmotelis<ref>Gabalėlis</ref>. Šunys loja – pasiekti negali. (''Mėnulis'')

# Už žmogų didesnis, už plunksną lengvesnis. (''Šešėlis'')

 

# Vaikščiojo panelė po pievelę ir išbarstė aukso perlus, mėnuo matė, nepasakė, saulė kėlės ir surinko. (''Rasa'')

# Vandeniu maudo, ugnim spjaudo ir smarkiai bara. (''Audra'')

# Visus glosto, glamonėja, šildo ir penėja. (''Saulė motinėlė'')

 

# Žemiau už gyvatę šliaužioja, aukščiau už paukščius skraido. (''Vanduo'')

# Žiburys kamine, dundulys danguje. (''Žaibas ir perkūnas'')