Kančia: Skirtumas tarp puslapio versijų

# [[Viltis]], kaip ir siaubas, teikia [[kančia|kančių]]. – [[Aleksandras Diuma]].

# [[Viltis|Viltys]] panašios į voratinklį: mažos [[kančia|kančios]] jose įstringa, o didelės prasiveržia. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].

# [[Žmogus]] [[kančia|kenčia]]. Kankina kitą. Ir ne visada tas, kuris kenčia, yra visų nelaimingiausias. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]].

# [[Žmogus]] per [[skausmas|skausmą]], per [[kančia|kančią]], siekdamas katarsio, daugiau pažįsta, plačiau ir giliau pamato. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]].

# [[Žmogus]], priverstas gyventi tik vienas pats ir galvoti tik apie save, nepakeliamai [[kančia|kenčia]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]].

# Žmonės, kurie jus įžeidė ir įskaudino, patys [[kančia|kenčia]]. Jie tiesiog pasiklydę šiame gyvenime – atsiminkite tai, ir jų griežtai neteiskite. – [[Luiza Hei|L. Hei]].

== Antikiniai posakiai ==

# Tantalo kančios (nepakeliamos [[kančia|kančios]] dėl to, kad trokštamas [[tikslas]] yra arti, o jį pasiekti neįmanoma. Tantalas – sen. graikų mitų personažas – Lydijos ar Frygijos Sipilo miesto karalius, užrūstinęs dievus, už tai pasmerktas Hade kentėti amžiną badą ir troškulį).