Erazmas Roterdamietis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
2 eilutė:
[[Vaizdas:Holbein-erasmus3.jpg|thumb|Erazmas Roterdamietis (1530)]]
==Sentencijos ir aforizmai==
===Aie draugus===
# [[Draugas]] turi prisiimti dalį bičiulio [[sielvartas|sielvarto]].
# [[Gėris]] be [[draugas|draugų]] yra nemalonus.
# Jokios gyvenimo [[gėrybė]]s nedžiugins, jeigu jomis naudosimės vieni, nesidalydami su [[draugas|draugais]].
# Kas gali būti panašesnio į [[kvailystė|kvailystę]], kaip nuolaidžiauti savo [[draugas|draugų]] [[silpnybė]]ms, nematyti jų [[trūkumas|trūkumų]], žavėtis jų [[yda|ydomis]] tarsi dorybėmis.
# Pataikauti savo [[draugas|bičiulių]] silpnybėms, nematyti jų ydų, net žavėtis jų trūkumais, tartum dorybėmis – argi tai nėra gimininga [[kvailybė|kvailybei]]?
# Susiradęs naujų [[draugas|draugų]], nepamiršk senųjų.
===Apie išmintį===
# [[Fortūna]] mėgsta žmones ne labai protingus, bet užtat drąsius, įpratusius kartoti: kas bus, tas bus! [[Išmintis]], atvirkščiai, padaro baugius.
eilutė 9 ⟶ 16:
# Aklųjų šalyje viena akim regintis – jau karalius…
# Dažniausiai nugali tas, į kurį nežiūrėta rimtai.
# [[Draugas]] turi prisiimti dalį bičiulio [[sielvartas|sielvarto]].
# [[Gamta]] neapkenčia dirbtinio blizgesio, ir visų geriausiai klesti tai, kas nesudarkyta jokio dirbtinumo.
# [[Gėris]] be [[draugas|draugų]] yra nemalonus.
# [[Gyvenimas]] yra ne kas kita, kaip tam tikra komedija, kurioje žmonės, užsidėję vieni vienokias, kiti kitokias [[kaukė|kaukes]], vaidina kiekvienas savo roles.
# Jau daug metų matome, kad [[valdovas|valdovai]] nieko kita nedaro, tik kariauja; tarp teologų, kunigų, vyskupų ir liaudies nėra nė menkiausio sutarimo: kiek galvų, tiek nuomonių. Jų [[abejonė|dvejojimas]] daugiau negu moteriškas... Jei laikytume vadžias savo rankose, dievaži, žmonių santykiai pasidarytų pakenčiamesni.
# Jokios gyvenimo [[gėrybė]]s nedžiugins, jeigu jomis naudosimės vieni, nesidalydami su [[draugas|draugais]].
# [[Kalba]] – geriausias tarpininkas užmegzti [[draugystė|draugystei]] ir [[santarvė|santarvei]].
# Kas gali būti panašesnio į [[kvailystė|kvailystę]], kaip nuolaidžiauti savo [[draugas|draugų]] [[silpnybė]]ms, nematyti jų [[trūkumas|trūkumų]], žavėtis jų [[yda|ydomis]] tarsi dorybėmis.
# Kiekviena įgimta [[yda]] darosi dvigubai didesnė, bandant ją paslėpti po išorinės dorybės kauke.
# Nelemta žmogui būti visuomet ir visu kuo [[laimė|laimingam]].
eilutė 28 ⟶ 31:
# Numatyti pavyksta ne burtus metant ir ne spėjant, o [[protas|protu]].
# Pačius daiktus suvokti sunku, net lengviausius, kaip, pavyzdžiui, gramatiką, o [[nuomonė]]s įsisavinamos be vargo, ir jų vienų su pertekliumi pakanka
# Pataikauti savo [[draugas|bičiulių]] silpnybėms, nematyti jų ydų, net žavėtis jų trūkumais, tartum dorybėmis – argi tai nėra gimininga [[kvailybė|kvailybei]]?
# Susiradęs naujų [[draugas|draugų]], nepamiršk senųjų.
# Taigi, kaip gramatikos nemokąs žirgas nėra nelaimingas, lygiai taip negalime vadinti nelaimingu ir [[kvailys|kvailo]] žmogaus, nes jau tokia jo prigimtis.
# [[Žmogus|Žmonės]], patikėkite manimi, ne gimsta, o formuojasi.