Eduardas Mieželaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
1 eilutė:
=[[w: Eduardas Mieželaitis|Eduardas Mieželaitis]] (1919–1997)]]=
Lietuvių poetas.
 
5 eilutė:
 
===Apie sielą, dvasinį gyvenimą===
 
# [[Dvasingumas|Dvasinė]] informacija turi atsverti mūsų amžiuje sukauptą mokslinę pažintinę. Tik šitaip galima išlyginti atsiradusias disproporcijas, išlaikyti dviejų, medžiaginio ir dvasinio, ašigalių pusiausvyrą.
# [[Egoizmas|Egoistinės]] epidemijos virusas įsigali tada, kai nusilpsta dvasinis imunitetas, ir egoistinis instinktas, tos sielos soliteris, suryja visas maisto atsargas, kurias sukaupė žmogaus [[siela]].
# [[Kūnas]] nuolatos jaučia žemės trauką, bet [[siela]] jaučia nė kiek ne mažesnę žvaigždžių trauką.
# [[Siela]] visada pakyla aukščiau fizinių galimybių. Ir būsimas [[žmogus]] žmoguje visada turi pranokti šiandieninį „natūralų žmogų“.
# [[Egoizmas|Egoistinės]] epidemijos virusas įsigali tada, kai nusilpsta dvasinis imunitetas, ir egoistinis instinktas, tos sielos soliteris, suryja visas maisto atsargas, kurias sukaupė žmogaus [[siela]].
# [[Meilė|Meilės]] jausmas yra žmogaus asmeniška vėliava.
# [[Neapykanta]] kaip pikta angis klastingai įsigauna į žmogaus [[širdis|širdį]] ir užnuodija jo [[kraujas|kraują]] ir [[smegenys|smegenis]], jo taurią širdį ir šviesias [[akys|akis]], kuriomis jis žvelgia į daiktus ir žmones.
# [[Neapykanta]] susirgusį [[žmogus|žmogų]] tegali pagydyti tik vienas vaistas - [[meilė]].
# Normos, kurias [[žmogus]] pats sukūrė ir kurių jis privalėtų laikytis, yra žymiai aukštesnės, todėl sunkiai įvykdomos. Yra jėga, simbolizuojanti tobulumą. Tai susitarimo ženklas - kaip matematikoje. Tai simbolis, kuriuo žmogus įkūnijo savo moralinio tobulumo idealą.
# [[Sąžinė|Sąžinės]] perkratinėjimas bei apmąstymai skaidrina [[žmogus|žmogų]], daro jį švaresnį, doresnį, geresnį. Apmąstymų paskirtis - pakelti žmogaus [[siela|sielą]] į kitą, aukštesnę dvasinę pakopą.
# [[Pavydas]] - plėšikų ginklas, dažniausiai puolamasis. Jį visada pamatysi pačių negabiausiųjų rankose.
# [[Siela]] visada pakyla aukščiau fizinių galimybių. Ir būsimas [[žmogus]] žmoguje visada turi pranokti šiandieninį „natūralų žmogų“.
# [[Sugebėjimas]] pažvelgti į save tarsi iš šalies, vadinasi, [[kritika|kritiškai]], kartais netgi negailestingai, - didelė [[jėga]]. Tai blaivus [[požiūris]]. Vidinė [[išpažintis]], kartais ir rauda - [[dvasia|dvasios]] statybinė medžiaga.
# [[Sąžinė|Sąžinės]] perkratinėjimas bei apmąstymai skaidrina [[žmogus|žmogų]], daro jį švaresnį, doresnį, geresnį. Apmąstymų paskirtis - pakelti žmogaus [[siela|sielą]] į kitą, aukštesnę dvasinę pakopą.
# [[Objektyvumas]], [[pakantumas]], [[tolerancija]] - tokios dvasinės varžybos, kurios reikalauja nuolatinės dvasinių raumenų mankštos ir labai gero pasirengimo.
# [[Pavydas]] - plėšikų ginklas, dažniausiai puolamasis. Jį visada pamatysi pačių negabiausiųjų rankose.
 
===Apie žmogų===