Antikiniai posakiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

*žmogaus [[silpnybė]], sužeidžiamoji vieta. Achilas - Trojos karo graikų karžygys, Homero „Iliados“ personažas; jo kūne buvusi tik viena sužeidžiama vieta – kulnas.

* nuolat gresiantis [[pavojus]]; pasak gr. mito, Sirakūzų tironas Dionisijas, norėdamas parodyti tariamąją valdovų laimę, pasisodino Damoklą per puotą greta, bet virš jo galvos liepė ant ašuto pakabinti aštrų kardą.

* bloga užmačia duota [[dovana]], pražūtinga tam, kas ją yra gavęs; pagal sen. graikų mitą apie medinį arklį, kurį Trojai padovanojo danajai (graikai) – arklio viduje buvę danajai atidarė saviškiams Trojos vartus, ir ji buvo nugalėta.

* Užmaskuotas [[mintis|minčių]] reiškimo būdas, alegorinis pasakymas, pasakojimas; pagal sen. Graikų pasakėtininko Ezopo vardą. Ezopas, kaip ir kiti pasakėtininkai, kalbėdavo ne tiesiogine prasme, o perkeltine, palyginimais.

* sąmyšis, didelė [[baimė], siaubas, staiga apimantis žmones (panika). [[Panas]] - sen. graikų miškų ir ganyklų dievas, piemenų ir medžiotojų globėjas, įvarantis žmonėms baimės; vaizduojamas kaip žmogus su ožio ragais ir kanopomis.

* abejotina [[pergalė]], nepateisinama dėl sudėtų aukų: pagal Epyro karalių Pyrą, kuris prie Auskulo pasiekė prieš romėnus pergalę, pareikalavusią pernelyg daug aukų.

* sunkus, nepabaigiamas ir beprasmis [[darbas]]. Sizifas - sen. graikų mitų personažas – Korinto karalius, nusikaltęs dievams ir po mirties buvęs jų pasmerktas amžinai Hade risti į kalną akmenį, kuris, pasiekęs viršūnę, vėl nuriedėdavęs žemyn.