Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
20 eilutė:
# Joks [[kritikas]] nepasakys man to, ką aš pats sau galiu pasakyti.
# Kaip tai nuostabu būti [[reikalingumas|reikalingam]] žmonėms ir jausti [[šviesa|šviesą]] savo delnuose.
# Keliauti su kuo nors – tai gyventi su juo vieną [[gyvenimas|gyvenimą]].Kad taip galima būtų gyventi visada plačiai atsimerkus viskam, kas gražu, ir nepabusti, negrįžti į save. Nebent tik [[kelionė]] iš dalies daro tokį gyvenimą.
# [[Kompozitorius]] kūrimo valandą turi turėti tik vieną [[mintis|mintį]] ir vieną [[troškimas|troškimą]]. Jei nori parašyti gerą sonatą – paskęsk joje.
# [[Laikas]] – tai labai svarbi poema, tik man orkestro grojama. Kažkas man trukdo klausyti – nieko negirdžiu. O gaila, kompozicija eina vis toliau, galbūt netrukus pasibaigs. Tai, ko neišgirdai, – pražus. Ta kompozicija – tai [[gyvenimas]], ir ji tik vieną kartą būna grojama.
# [[Mokėjimas]] – tai geriausias diplomas.
# Mūsų kredo – tai mūsų seniausios [[daina|dainos]] ir mūsų ateities [[muzika]]. Tos dainos – tai tartum brangaus marmuro uolos, ir laukia jos tik [[genijus|genijaus]], kur mokės iš jų pasigaminti nemirštančius veikalus.
# [[Muzika]] – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas.
# Ne tiktai tie, kurie turi milijonus, ir ne tiktai tie, kurie [[milžinas|milžinais]] vadinami, daro gera kitiems.
# [[Senbernystė]] – baisus dalykas. Tiesiog gėdingas, kvailas, banalus, niekais paverstas [[gyvenimas]]. Jei savo visuomenei nori būti kilniu ir naudingu žmogumi, tai pirmiausia vesk (žinoma, ne tučtuojau).
# [[Silpnybė]] – tai [[niekšybė]].
# [[Vienatvė]] yra mano didysis [[mokytojas]] ir [[bičiulis]].
# Žvalgykis nuo aukštų bokštų, tai [[kelias|kelią]] pajusi.
| |||