Kančia: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Kur nėra [[kančia|kančių]], nėra ir [[malda|maldų]]. - [[Lietuvių liaudis]].

== Sentencijos ==

# Didžios [[siela|sielos]] pakelia [[kančia]]s tylėdamos. - [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]].

# [[Džiaugsmas|Džiaukis]] ir dainuok su visu pasauliu, [[kančia|kentėk]] ir [[liūdesys|liūdėk]] vienas. - [[Salomėja Nėris|S. Nėris]].

# [[Kančia]] - natūralus [[laimė|laimės]] ir [[džiaugsmas|džiaugsmo]] antipodas. - [[Eduardas Mieželaitis|E. Mieželaitis]].

# Kančios beprasmiškumas, o ne [[kančia]] - štai tas prakeikimas, kuris iki šiol tvyrojo virš žmonijos... bet kokia atsitiktinė prasmė yra geriau už visišką beprasmybę. - [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].

# Kiekviena [[meilė]] nori būti amžina ir tai yra jos amžina [[kančia]]. - [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].

# Kiekvieno [[kančia|kančioje]], [[emocija|emocijoje]], [[aistra|aistroje]] esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso [[menas|menui]]. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. [[Menas]] - tai nuotolis, kurį kančiai suteikia [[laikas]]. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. - [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]].

# Reikia patirti [[meilė|meilę]] prieš susiduriant su [[moralė|morale]]. Kitaip neišvengsi [[kančia|kančios]]. - [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]].

# Vienos vienintelės isteriškos išsilavinusios patelės [[skausmas|skausmo]] naktis nė iš tolo neprilyginama su [[kančia|kančiomis]] visų tų gyvūnų, kuriuos žmonės, ieškodami atsakymų į mokslo klausimus, klausinėjo peilio ašmenimis. - [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].

# Visos mūsų [[kančia|kančios]] kyla iš [[visuomenė|visuomenės]], o dvasios [[ramybė]] šalia [[sveikata|sveikatos]] sudaro svarbiausią mūsų [[laimė|laimės]] elementą. - [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]].

# [[Žmogus]] [[kančia|kenčia]]. Kankina kitą. Ir ne visada tas, kuris kenčia, yra visų nelaimingiausias. - [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]].