Garbė

Sentencijos ir aforizmai keisti

Didelis garbės troškimas nuo senų laikų protinguosius paverčia bepročiais. – I. Kantas.
Didžiausią garbę pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla. – Ž. Ž. Ruso.
Garbei įsigyti nepakanka vieno žmogaus nuomonės. – Seneka.
Garbė ir ramybė viename guolyje nemiega. – M. de Montenis.
Garbė yra sąžiningo darbo rankose. – L. da Vinčis.
Garbė – štai tikrasis grožis. – R. Rolanas.
Garbė – tai išorinė sąžinė, o sąžinė – tai vidinė garbė. – A. Šopenhaueris.
Garbės negalima atimti, ją galima prarasti. – A. Čechovas.
Garbės troškimas – baisi jėga, veikianti mumyse ir prieš mus. – V. Hugo.
Garbės troškimas esti skaudžiausių žmogaus nelaimių šaltinis. – Ž. Ž. Ruso.
Garbės troškimas verčia mus elgtis prieš savo polinkius daug dažniau negu protas. – F. de Larošfuko.
Garbingumas yra vienintelis sielos gėris, o nuosmukis – vienintelis blogis. Visi kiti dalykai – menkaverčiai. Jie nei padidina laimės, nei atima, nei didina gėrio, nei atima. – Seneka.
Geriau būk paprastas ir garbingas, negu protingas ir melagis. Sofoklis.
Gėda ir garbė – kaip drabužiai: kuo labiau susidėvi, tuo nerūpestingiau su jais elgiamasi. – Apulėjus.
Gėda tai tautai, kuriai gaila viską paaukoti dėl savo garbės. – F. Šileris.
Jei nori vesti žmones į pražūtį, pasakyk jiems, kad vedi juos į garbę. – Š. M. de Taleiranas.
Jei tave apleido godumas – baisiausia giminės liga, garbės troškimas ilgai nedels. – Seneka.
Kaip garbė noriau lydi jos vengiančius, taip geradarysčių vaisius mieliau nunoksta tiems geradariams, kurie leidžia būti nedėkingiems. – Seneka.
Kelias į garbę eina tik per kančią. – A. Maceina.
Kelias į garbę grindžiamas darbu. – Publijus Siras.
Kiekvienas darbas man bus sąžinės, o ne garbės reikalas. – Seneka.
Kuo garbingesnis žmogus, tuo jis mažiau įtaria kitus negarbingumu. – Ciceronas.
Kuo žmogus protingesnis ir išmintingesnis, tuo jis tampa nepakenčiamesnis, kai praranda savo garbingojo reputaciją. – Ciceronas.
Mokykis visko ne dėl garbės, o kad turėtum praktinę naudą. – G. K. Lichtenbergas.
Narsumą seka garbė tartum šešėlis. – Ciceronas.
Ne klaidos taisymas, o atkaklus jos laikymasis žemina bet kurio žmogaus ar žmonių organizacijos garbę. – B. Franklinas.
Nei vienas žmogus nebuvo pagerbtas už tai ką jis gavo. Garbė – atpildas už tai ką davei. – K. Kūlidžas.
Neįveikiamą garbės troškimą ir nepatiklumą visuomet matydavau kartu. – G. K. Lichtenbergas.
Nepasotinamas garbės troškimas užtemdo protą, ir žmogus nepastebi jam gresiančio pavojaus. – Ezopas.
Niekada nepasukite iš pareigos ir garbės kelio – tai vienintelis dalykas, suteikiantis mums laimę. – Ž. de Biufonas.
Pats garbės troškimas galbūt ir yda, bet dažnai jis esti orumo šaltinis. – M. F. Kvintilianas.
Per tūkstančius negarbių užropojusius į mėgavimosi garbe būseną, staiga išnyra apgailėtina mintis, jog jie vargo dėl užrašo ant kapo… – Seneka.
Pinigai be garbės – liga. – O. de Balzakas.
Pripažindamas savo kaltę, kaltininkas išgelbsti vienintelį vertą gelbėti dalyką – savo garbę. – V. Hugo.
Tai, kas tolima, atrodo garbingiau. – Tacitas.
Tikrai garbingas tas, kuris nuolatos klausia savęs, ar jis pakankamai garbingas. – Plautas.
Tikrajai garbei netiesa nepakenčiama. – H. Fildingas.
Tikroji garbė – tai pasiryžimas visur ir visada daryti tai, kas naudinga daugumai žmonių. – B. Franklinas.
Turtą prarasi – mažai prarasi, garbę prarasi – daug prarasi, narsumą prarasi – viską prarasi. – J. V. Gėtė.
Visas bėdas iškęst man nesunku,
Tačiau garbės aukot nesutinku. – P. Kornelis.
Žmogaus garbė nepavaldi kitam; garbė jame pačiame ir nepriklauso nuo viešosios nuomonės; ją apgina ne kardas ir skydas, o sąžiningas ir nepriekaištingas gyvenimas, ir grumtynės tokiomis sąlygomis nenusileidžia bet kokio kitokio mūšio didvyriškumui. – Ž. Ž. Ruso.
Žmogaus vertė ir orumas glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo garbės pamatas. – M. de Montenis.
Žmogui dera suprasti, kad jis – pasaulio kūrėjas ir šeimininkas, kad jam tenka atsakomybė už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso garbė už visa, kas gyvenime gera. – R. Rolanas.