Artūras Paulauskas
Lietuvos politikas
Artūras Paulauskas – Lietuvos teisininkas, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas.
Sentencijos
keisti- Aš manau, kad Briuselis, o konkrečiau – Briuselio valdininkai nuėjo taip toli, kad net nesupranta normalios gyvenimo logikos, pagrindinių gamtos dėsnių. Visa tai tarsi atitrūkę nuo realybės. Pavyzdžiui, neseniai Seimo kuluaruose girdėjau, kad Briuselio vadovavimas dabar jau ne itin skiriasi nuo diktatoriško vadovavimo, kokiu visai neseniai Lietuvą valdė komunistinis Kremlius. Visų pirma turiu omenyje ne ekonominius, o socialinius klausimus: stengimąsi, kad neliktų tikinčiųjų Dievą, kad nebūtų skirtingų lyčių, žmonės būtų vienos lyties. Tarp kitko, kalbant apie lyčių skirtumų neigimą, iki to net komunistai nebuvo nuėję.
- Kiekviena tauta yra suinteresuota daugintis, didinti populiaciją. Vaikai turi tapti nacionaline idėja: kad gimtų, augtų, rastų savo vietą šiame sudėtingame pasaulyje. Ir pratęstų tautos gyvybę. Manau, didesnės misijos žmonija neturi.
- Skurdas turi tikrą vardą ir pavardę.
- Daugybė žmonių nutyli apie savo papildomas pajamas, tad tikėti tokia skurdo statistika, kokią mes matome, būtų labai neteisinga ir naivu.
- Dalis kandidatų, jeigu jie nepametė galvos ir nesusirgo žvaigždžių liga, daugiau mažiau jau žino rezultatą. Visu pirma – apklausos. Galima jų nepripažinti, tikėti, kad būsi antrame ture, bet vis tiek, jeigu žmogus nesusipykęs su realybe, mato savo galimybes. Aš paskutinį kartą kovojau dėl antros vietos su Zigmantu Balčyčiu. Aš šitą žinojau ir dėl to koviausi. Pirmuose rinkimus koviausi su V. Landsbergiu, kadangi V. Adamkaus dar nebuvo. Nekovojau su kitais, jie buvo neįdomūs. Paskui, kai atsirado V. Adamkus, pradėjau kovoti ir su juo. Kiekvienas jaučia, su kuo gali kovoti, ir dėl to vyksta kova, dėl vietos, dėl procento. O kaip jaučiasi? Manau, galvoja: „O, pagaliau baigėsi“. Nebereikės lakstyti, šnekėti, bus galima išsimiegoti.
